Zayn. Zayn Malik // z.m ✔️

Dvidešimt devinta dalis

Zayn's pozicija.

Ryte atsibudau pirmas, nuėjęs į virtuvę,  užsikaičiau kakavos, ir atsisėdęs prie stalo pradėjau gerti ją. Netrukus į virtuvę įėjo apsimiegojusi Tea, kas privertė mane nusijuokti.

"Labas rytas" Su sarkazmu pasakė ji.

"Labas" Juokdamasis atsakiau jai. "Kiek laiko miegojai?" Paklausiau jos.

"Keturias valandas" Nusižiovaudama atsakė ji. "O tu?" Pasiteiravo.

"Dvi" Sukikenęs atsakiau jai.

"Tai jūs sedėjot iki pat aštuonių ryto?" Paklausė nustebusi ji.

"Aha" Trumpai atsakiau, atsigerdamas karštos kakavos.

Ji pakėlusi antakius pradėjo darytis sau kavos ir Davis. Kai pajungė arbatinuką, atsisuko į mane.

"Pažįsti Stevie, kokį nors?" Paklausė ji manęs.

Susiraukęs žvelgiau į ją. "Gal ir pažinojau, o kas nutiko?" Pasiteiravau jos.

"Tada reiškias apie tą patį kalbam jei pažinojai" Ištarė ji.

"Eik prie reikalo" Pasakiau jai gana piktokai.

Nemėgstu šnekėti ta tema apie Stevie, kai pats jį nužudžiau.

"Kaip jis gali būti susijęs su Mira?" Paklausė ji, pasilenkdama arčiau manęs ir sušnabždėdama.

Dar labiau susiraukiau nuo jos pasakyto klausimo. Iš kur ji gali žinoti, ką aš padariau Stevie?

"Ką tu čia klėdi?" Pasakiau jai, bandydamas išsisukti nuo šios nemalonios temos.

"Tik niekam nesakyk, kad tai pasakojau aš, aplamai nieko niekam nesakyk" Sušnabdždėjo ji. "Penki vaikinai du kartus sumušo Mira, ir tikrai žiauriai, ji buvo netgi netekusi sąmonę, visa tai buvo už to vaikio mirtį" Pasakė ji. "O žiauriausias dalykas, ji buvo netgi išprėvartauta" Dar tyliau pasakė ji.

Nežinau kokius jausmus man dabar kėlė tai ką sužinojau, bet daugumos dalį pyktis, už tai ką tie vaikinai padarė. Nors nebemyliu taip Miros, vis tiek noriu, kad ji būtu apsaugota, ji dėl mano kaltės yra įstumta į šitokį pavojų.

"Aš nebežinau ar jai yra saugu Anglijoje" Tyliai sukuždėjo Tea, užpildama karštu vandeniu kavą.

"Jei nėra, padarysime, kad būtu" Atsigerdamas kakavos ištariau jai.

"Zayn" Tea kreipėsi į mane prieš išeidama ir aš pakėliau akis į ja. "Tu juk neesi susijęs su tai?" Liūdnu balso tonu paklausė ji.

"Ne" Pamelavau jai.

Ji nusišypsojo ir išėjo su dveis puodeliais kavos iš virtuvės. Po dešimties minučių, pro virtuvės duris įėjo Mira, ji atrodė mielai. Ji vilkėjo liūto kombinezoną, jos plaukai šiek tiek suvelti, o akys apsimiegojusios. Ji pažvelgė į mane.

"Labas rytas" Pirmas pasisveikinau.

"Labas" Nusižiovaudama atsakė ji, kas privertė mane nusijuokti. Nes tai atrodė velniškai mielai.

Stebėjau ją visą laiką, kol ji darėsi kakavos. Negaliu suprasti, kaip ji gali išlikti tokia rami. Du kartus išprievartauta, nežinia kiek kartu sumušta, bei buvo pašauta, o dar brolio netektis. Kita mergina, jau senai dasibaugusi savo kančias. O ji, tieisog gyvena toliau, atrodo, kad ji apie nieką negalvotu, lyg jos mintys būtų išjungtos.

Mira's pozicija.

Dariausi sau kakavos ir tuo pačiu dariau kavos Chris, kuris vis dar miega. Jaučiau į savo nugarą Zayn žvilgsnį, kuris tikrai nekelia malonius jausmus. Aš dabar jaučiuosi lyg trušiukas prispaustas į kampą. Atsitraukiau kombinezono rankovęs, kad būtu patogiau daryti pusryčius. Pradėjau tepti sumuštinius, bet vis dar jaučiau Zayn žvilgsnį. Girdėjau kaip jis atsistojo ir priėjo netoli manęs, prie kriauklės, jis pradėjo plautis savo puodelį, bet staiga sustojo. Aš nesupratusi pažiūrėjau į jį, jo akys žiūrėjo tiesiai į mano riešus, ant kurių matėsi neryškios mėlynės.

"Kas nutiko?" Pasiteiravo jis.

"Tai ne tavo reikalas" Piktai atkirtau jam. "Rūpinkis savo reikalais" Greitai pridūriau.

"Aš ir rūpinuosi, kas tai padarė?" Vėl paklausė jis.

"Koks skirtumas" Tyliai sumurmėjau, man patiko kai jis tylėjo.

"Mira" Griežtu balso tonu ištarė jis.

"Aš žinau savo vardą" Piktai pasakiau.

"Neerzink manęs" Piktsi sumurmėjo jis. Jo šitas balsas jau senai manęs nebejaudina.

"Ir ką gi tu man padarysi? Sumuši, išprėvartausi?" Pažiūrėdama į jį bejausmiu žvilgsniu pasakiau. "Nieko naujo nebepadarysi" Tyliai pasakiau, ir pradėjau toliau daryti pusryčius.

Jaučiau besikaupiančias ašaras akyse, prisimindama visus tų vaikinų prisilietimus. Nusipurčiau nuo šleikštulio.

"Kas tai-," Aš nutraukiau Zayn.

"Tiesiog, palik mane ramybėje, aš susitvarkysiu su savo reikalais" Piktu balso tonu pasakiau jam.

Jis kelias sekundes pastovėjo, o po to lyg viesulas išėjo pro duris. Sunkiai atsidusau, ir jaučiau kaip karštos ašaros po truputį nusileidžia mano skruostais.

"Kaip nors susitvarkysiu" Virpančiu balso tonu pasakiau sau. 

Aš turiu būti stipri, privalau, dėl savo brolio ir šeimos, kuriai reikia manęs.