Zayn. Zayn Malik // z.m ✔️

Šešiasdešimt antra dalis

Greitai įėjau į ligoninę, bėgte pasileisdama link renimacijos skyriaus. Įbėgau į vieną iš koridorių, priekyje pamatydama Davis susiėmusi už galvos, o šalia Safa, bandančią jį nuraminti. Pradėjau eiti link jų. Safa vos mane pamatė, priėjusi stipriai apsikabino, o po to tą padarė ir Davis. Kurio akyse daugybę ašarų.

"Kaip tai įvyko?" Paklausiau jūdviejų, sunerdama rankas ties krūtinę.

"Zayn dar važiavo link mūsų į oro uostą, policininkas pasakojo, kad į priešingą kelio pusę išlekė kitas automobilis, tiesiai priešais Zayn, su dideliu greičiu, jis bandė išvairuoti, bet tada sumėtė automobilį ir jo automobilis nuskrido nuo kelio, versdamsis kelis kartus" Greitai papasakojo Davis, žiūrėdamas tiesiai man į akis.

"O kaip Zayn?" Paklausiau, sumirksėdama, kad akyse sumažėtų ašarų.

"Jo būklė sunki, sunkesnė net už tos merginos, kuri išlekė priešais jį" Atsakė man Safa.

"Jam lūžo keli šounkauliai, į vieną iš kojų sulindo metalo nuolaužų, o blogiausia, į jo smegenis sutekėjo didelis kiekis kraujo, o tai komplikuoja viską, kadangi jo liga ketvirtos stadijos" Davis papildė Safos atsakymą.

"O dieve" Susimdama už burnos ištariau, ir jaučiau kaip skruostais pradeda bėgti ašaros.

Davis įsitraukė mane į savo glėbį ir atrėmusi galvą į jo krūtinę, pradėjau kūkčioti. Negaliu patikėti, kad galiu jį prarasti ankščiau laiko.

"O kur Zayn dabar?" Paklausiau jų, atsitraukusi nuo Davis.

"Jį operuoja" Greitai atsakė Davis.

Linktelėjau jam, o tada prikandau lūpą, dėl kylančio skausmo viduje. Taip ir maniau, kad viskas ką jaučiau pabudusi, nebus į gerą.

Davis padavė man šiltą kavos puodelį, iš aparato. Šyptelėjau jam, o tada gurkštelėjau kavos.

"Kiek jau laiko jį operuoja?" Pasiteiravau jų.

"Apie dvi valandas" Greitai atsakė Safa.

Žvelgiau į kolidoriaus galą, pamatydama ateinančius savo tėvus, o šalia jų ir Zayn mamą, su seserimis. Padėjau vienkartinį puodelį ant suolelio, ir nuėjusi prie mamos, stipriai ją apsikabinau.

"Kaip jis?" Paklausė manęs ponia Malik, liūdnai nusišypsodama.

"Jį vis dar operuoja" Greitai atsakiau, atsitraukusi nuo mamos.

Ponia Malik, man linktelėjo ir visi nuėjome prie operacinės durų. Už kurių yra Zayn. Patryniau delnais veidą, vos atitraukiau juos nuo veido, pamačiau išvežamą Zayn kūną, į mūsų pusė. Jaučiau kaip mano kūnas pradėjo drebėti dar labiau.

"Zayn" Ištariau vos jį privežė arčiau.

Jis šiek tiek pramerkė akis, nusišypsodamas. Taip pat nusišypsojau per ašaras, žinodama, kad jis vis dar su manimi.

"Kaip jis, daktare?" Pirmoji paklausė Zayn mama.

"Jo būklė sunkios stadijos, bet darome viską, kad ją pagerintume" Daktaras atsakė nužvelgdamas visus.

Stebėjau kaip Zayn kūnas tolsta, už durų, kurios nuvežė link palatų, kuriose yra žmonės sunkių stadijų.

"Pas poną Zayn Malik, gali įeiti tik jo žmona" Ištarė daktaras, ir aš pažvelgiau į jį.

"Bet jis neturi žmonos" Susiraukęs ištarė Davis.

"Mes buvome informuoti, vaikino daktaro, kad kas nutikus jam, galima įleisti tik jo žmoną, Mira Malik" Greitai daktaras ištarė.

Jaučiau visų žvilgsnius susmeigtus tiesiai į mane. Buvau pamiršusi, kad mes niekam nieko nesakėmė apie tai.

"Dabar iš karto galiu eiti?" Pasiteiravau daktaro, kuris iš karto pažvelgė į mane.

"Jus pakvies seselė" Tiek pasakęs daktaras, dingo už durų, pro kurias neseniai pravežė ir Zayn.

Lėtai žvelgiau į visus, kurie sutrikę žiūrėjo į mane. Sunkiai atsidusau, trumpai pažvepgdama vėl pro tas duris.

"Mira" Pirmoji prakalbo Safa, aiškiai girdėjau jos balse, sumišimą. "Ar čia įsivėlusi klaida?" Paklausė ji.

Papurčiau galvą. "Ne" Atsakiau, pažvelgdama į mamą, kuri šypsojosi, o po to ir į ponią Malik, kurios akys žibėjo laime.

"Kada tai įvyko?" Pasiteiravo mano mama, o tėtis stovėjo įkirstas vietoje su šoku akyse.

"Prieš mėnėsį laiko, Sausio dvyliktą" Atsakiau jai.

"Dukrele, sveikinu, bent viena gera žinia šiandien" Mama ištarė, o po to apsikabino mane.

Žvelgiau į tėtį pro mamos petį, kuris plačiai šypsojosi. O tada pažvelgiau į sumišusius draugų veidus.