Zayn. Zayn Malik // z.m ✔️

Dvidešimt ketvirta dalis

Atrodo mano gyvenimas grįžo į senas vėžias. Iš Zayn jau mėnesis, kaip negirdžiu naujienų, nors neneigsiu, kad tai man nerūpi. Bet Safa man padėjo suprasti, kad jis nevertas mano ašarų, už tai ką jis man padarė. Nors neskaitant to aš jo labai pasiilgau. Pasiilgau jo apsikabinimų, jo balso, jo bučinių

"Mira, tave kviečia žemė" Nusijuokdama pamusagavo ranka prieš mano akis.

"Atleisk" Sugrąžindama akis ties ja atsakiau. "Sakei ką nors?" Paklausiau jos.

"Taip, sakiau, kad šiandien eisime į prekybos centrą" Nusijuokdama pasakė ji.

"Tu rūbų turi, tiek, kad galėtum apdovanoti visus benamius jais" Pavartydama akis pasakiau jai ir uždariau savo spintelę.

"Taip, bet neturiu suknelės Davis aštuoniolikto gimtadienio proga" Pasakė ji. "Į kūrį tu taip pat eisi" Įsikibdama man į parankę pasakė ji.

Pavarčiau akimis, ir atsisveikinusi su ja įlipau į savo automobilį. Davis man paskyrė apsauginius, kurie vis saugo mane. Tai užknisa.
Grįžusi namo paėmiau visus laiškus iš pašto dėžutes ir nuėjau į vidų. Žiūrinėjau laiškus, iki kol pamačiau viena skirtą man. Susiraukusi atplėšiau voką, ir išėmiau laišką su gana dailiu raštu.

"Ar pasiilgai manęs?:)"

Susiraukusi dar labiau tyrinėjau laišką, kad raščiau kažką, kas išduotu, nuo ko šis laiškas. Bet nieko tokio neradau.
Pasiėmusi laišką su savimi, nuėjau persirengti.

Safa: Laukiu tavęs :P

Greitai nusileidusi į apačią, išbėgau pro duris, ir nuėjau prie Safos automobilio. Įsėdusi į priekį pasisveikinau su ja, ir atsirėmiau į sėdynes atlošą. Iš mano minčių vis neišeina tas laiškas, ar jį galėjo atsiųsti Zayn?

"Ar Zayn yra grįžęs?" Paklausiau Safos, pažiūrėdama į ją, per akinius.

"Kodėl klausi?" Susiraukusi paklausė ji manęs ir trumpai pažiūrėjo į mane.

"Įdomu" Tyliai pasakiau ir pradėjau žaisti su savo pirštais.

Ji atsiduso. "Kiek žinau jis turėjo šiomis dienomis grįžti, tik nežinau ar visam, ar tik pasveikinti Davis su gimimo diena" Liūdnu balso tonu prabilo ji. "Mirs, tu turėtum jį pamiršti" Tyliai pridūrė ji.

"Žinau, žinau, tiesiog grįžusi radau laišką, kuriame buvo parašyta ar pasiilgai manęs? su šypsenėle, tik todėl klausiu" Atsakiau jai.

"Nemanau, kad tai Zayn darbas" Pasiukiodama galvą atsakė ji. "Gal tai Chris?" Nustebusi ji manęs paklausė. "Jis tau paskutiniu metu rodė daug dėmesio" Greitai pridūrė ji.

"Gal" Liūdnai numykiau, nes tykėjausi, kad ji tikrai teigs, ka tai Zayn.

Kaip aš galėjau per tiek mažai laiko įsimylėti vaikiną, kuris mane įskaudino labiau, nei galėjau įsivaizduoti.

Zayn's pozicija

Sėdėjau su Davis kavinėje, prekybos centre. Keista, vėl čia būti. Bet dar keisčiau, kad Davis nei truputi neužsiminė apie Mira. Nors ir pats nebežinau ką jai jaučiu. Po to kai ji išvyko labiau pasinėriau į mafijos reikalus, kai kuriose miestuose, netgi pardaviau savo žemes kitiems mafijozams.

"Pasakok kaip tau su Safa" Pasakiau jam, ir stebėjau kaip jo veide išauga šypsena.

"Noriu jai pasipiršti, per savo gimtadienį" Pasakė jis. "Bet nežinau ar tai gera mintis, žinai, jos tėvai labai tikintys, ir gali sakyti, kad mes dar per jauni, visko gali nutikti ir panašiai" Murmėdamas pridūrė jis, kas privertė mane nusijuokti.

"Jei tu to nori pirmyn, aš tave visiškai palaikau, jei kas, duosiu raktus nuo kurio nors savo namo, galėsit dviese gyventi ten" Nusijuokdamas pasakiau jam.

Davis nusijuokė kartu su manimi. Jis man prilygsta broliui, kurio kaip ir niekada neturėjau. Susimokėję patraukėm link sandėliu, kad galėčiau apžiūrėti visą veiklą šiame mieste. Žiūrinėjau vitrinas ir sustojau, pamatęs šviesaplaukę merginą su trumpa balta suknele, kuri jai tiko tobulai. Mergina apsisuko aplink save, su plačia šypsena veide. Galėjau ją atpažinti visur. Tai manoji Mira.

"Zayn" Išgirdau Davis balsą, ir tada jis pažiūrėjo ten kur žiūriu aš. "Oh, brolyti" Patapšnodamas man per petį pasakė Davis.

Davis perspėjęs, kad eina pasisveikinti su Safa paliko mane. Vis dar stebėjau Mira, iki kol ji dingo už kabinos užuolaidų. Jaučiau kaip mano širdis pradeda virpėti, nuo ką tik matyti vaizdo.

Mira's pozicija

"Labas, Davis" Pasisveikinau su vaikinu, vos išėjau iš kabinos.

"Labas, Mira" Plačiai nusišypsojęs pasakė jis.

"Ką čia veiki?" Paklausė jo Safa.

Žiūrėjau į apsikabinusia porele ir mano akys tada nuslydo prie vitrinos lango, kur mačiau vaikiną su geltonais plaukais, ir ryškiai rudomis akimis.

"Aš tiesiog-" Nutraukiau Davisz

"Ar tai Zayn?" Pati girdėjau kaip mano balsas virpėjo, nuo tai ką matau.

Vaikinas stovėjo prie vitrinos lango, ir žiūrėjo liūdnių žvilgsniu tiesiai į mane. Jaučiau akyse besikaupiančias ašaras. Davis su Safa tylėjo, ir nieko man neatsakė. Aš griebusi savo tašę, išbėgau iš pardutuvės, ignoruodama Safos šauksmą, bet kai išėjau išparduotuves, prie parduotuves nieko nebebuvo. Ar man pasivaideno?

"Man tikriausiai jau vaidenasi" Sumirksėdama akimis pasakiau, grįžusi prie jų.

Nusivaliau šlapius skruostus, užsidengiau delnais veidą, ir giliai įkvėpiau oro. Atsiprašiusi nuo jų, pradėjau eiti į tualetą. Ėjau nuleidusi galvą, ir vis mano mintyse buvo Zayn vaizdas pro vitrina. Ten tikrai buvo jis. Staiga pajaučiau kaip skaudžiai atsitrenkių į kažką kieto, pakėlusi akis pamačiau vaikiną, kurio nesitikėjau sutikti, ypač čia. Bradforde.