Zayn. Zayn Malik // z.m ✔️

2 Sezonas. Keturiolikta dalis

Stovėjau virtuvėje vis galvodama, apie naktį pasakytus, Zayn žodžius. Ar gali būti tiesa, kad jis visada buvo šalia? Niekada nemaniau, kad jo meilė man, buvo šitokia stipri. Gurkštelėjau šiltos kavos, žiūrėdama į vieną tašką. Krūptelėjau išgirdusi, kaip trenkiasi lauko durys. Padėjau kavos puodelį, ant spintelės ir nuėjau pažiūrėti kas grįžo, kadangi mano tėvai išėjo su Edward pasivaikščioti, o Zayn buvo dingęs nuo ankstaus ryto. 

"Ar viskas gerai?" Paklausiau Zayn, kuris stovėjo vidury koridoriaus, susiėmęs už galvos. 

Jis lėtai pasisuko į mane, menkai nusišypdodamas, taip parodydamas, kad nieko neklausinėčiau. Lėtu žingsniu, jis priėjo prie manęs ir apsikabino, padėdamas savo galvą į mano kaklo įlinki, taip aiškiai mane nustebindamas, savo tokiu elgesiu. Apsikabinau jį atgal, paglostydama jo nugarą, lyg raminčiau. 

"Kas nors labai blogai?" Tyliai jo paklausiau, bet kuo ramesniu balso tonu. 

"Siunta, kurią turėjome gauti, tiesiog prapuolė, dingo lyg į vandenį" Atsitraukdamas ištarė jis, ir užvertė galvą į viršų. 

"Kiek pinigų?" Prisimerkusi paklausiau jo. 

"Dešimt" Tyliai ištarė jis. 

"Tūkstančių?" Pakėlusi antakius paklausiau jo. 

"Dešimt milijonų" Nuleidęs galvą ištarė Zayn, ir sunkiai atsiduso. 

"A" Tiek te sugebėjau ištarti, nes tai milžiniški pinigai. "Ir niekas nieko nežino?" Rimtu balso tonu paklausiau jo. 

"Visiškai niekas" Atsakė jis, gniauždamas kumščius. "Tie šūdo gabalai, nieko nesugeba padaryti be manęs" Garsiai užšaukė Zayn. 

Stebėjau kelias sekundes į jį, suprasdama, kad jam tuoj prasidės isterijos priepuolis. Prikandau lūpą, jausdama, kaip mano širdis pradeda plakti greičiau, o rankos nežymiai drebėti. 

"Tiesiog,-" Zayn nutraukė mane. 

"Užtilk, Mira, neesu nuotaikoj klausytis tavęs" Piktu balso tonu ištarė jis. 

Jaučiau kaip manyje sukilo piktis, sukandau dantis, kad nepasakyčiau nieko, po ko galėčiau gailėtis. 

"Tad puiku, pasakyk, kada būsi nuotaikoje, žinoma, Kamila geriau tave suprastu, nei aš" Tiek pasakiusi grįžau į virtuvę, pasiimdama į vieną ranką kavos puodelį. 

Perbraukiau ranka per savo šviesiai rudus plaukus, iškvėpdama orą, ir prisimindama kiekvieną sekundę, kai sužinojau, kad Zayn išdavė mane su ta merkše. Nusivaliau kelias ašaras išbėgusias, nuo skruostų. 

"Mira" Švelnus Zayn balsas pasiekė mano ausis, jis įėjo į virtuvę ir jau norėjo paiimti mane už rankos, bet aš ją patraukiau. 

"Neliesk manęs" Piktai ištariau, žiūrėdama į vieną tašką, šio metu mano pyktis jam, yra ganėtinai perdidelis. 

"Taip ir visą gyvenimą, priminsi man tai?" Piktai paklausė jis, stodamas tiesiai priešais mane.

Giliai įkvėpiau oro, stengdamasi nuraminti save, ir sulaikyti ašaras, kurios vis labiau kaupiasi mano akyse. Prikandusi lūpą žvelgiau į jį, jis piktu žvilgsniu stebėjo mane. 

"Viskas gerai" Tyliai sušnabždėjau jam. 

"Mira" Zayn ištarė, bet užtildžiau jį, pridėdama pirštą prie jo lūpų.

"Tu teisus, neteisiu tavęs visą gyvenimą, kad prisiminsiu tai, visada, tai visur seks mane. Nebežinau Zayn, ar gerai padariau ieškodama tavęs" Pradėdama verkti ištariau. 

"Aš puikiai pripažįstu savo tą klaidą" Tyliai sukuždėjo jis. "Bet prašau nepalikit manęs vėl" Pažiūrėdamas tiesiai į mano akis ištarė jis. 

"Tu mus palikai, Zayn, ne mes tave" Piktai jam ištariau. 

Mačiau kaip jo akyse pradėjo po truputį kauptis ašaros, jis užmerkė trumpam akis, atsidusdamas, o tada atmerkęs, vėl pažiūrėjo į mane. 

"Atsiprašau" Tiek ištaręs, jis praėjo pro mane.

Netrukus išgirdau, kaip namų lauko durys atsidaro ir po kelių sekundžių užsidaro. Žvelgiau pro virtuvės langą į priekinį kiemą, mačiau, kaip jis atbula ranka nusivalė akis, o tada įsėdęs į automobilį, kažkur išvažiavo.
Nežinau kas pastaruoju metu dedasi tarp mūsų, bet tai nėra į gerą. Vos prisiliečiu prie jo, pažiūriu į jo akis, pamatau tą merginą, atrodo, kad ji persiokioja mane. Nesvarbu, kaip stengčiaus apie tai negalvoti. Vieną sekundę atrodo, kad nenoriu turėti su juo nieko bendro, kad nenoriu su jup gyventi, bet vos jis palieka mane, suprantu, kad be jo neišgyvenčiau nei sekundės ir žinau tik vieną. Myliu jį taip, kad net skauda.