Getaway(Zayn Malik Fanfiction)LAIKINAI SUSTABDYTA

1 Dalis

"-Mama,Eime?,-sušukau nusileisdama laiptais iš kambario.

-Taip,galime važiuoti,-įsikibau mamai į parankę ir patraukėme iki automobilio.

Važiuodamos dainavome įvairias dainas kurios grojo per radiją.

Mama man lyg geriausia draugė. Visas akimirkas praleidžiame kartu. Nesvarbu,ką mano kiti,kad su ją praleidžiu didžiąją dalį kartu. Nesu tą pasipūtusi mergaitė kuriai tik rūpi seksas bei vaikinai. Buvau kartą įskaudinta vaikino. Nuo šiol aš jais nepasitikiu. Jiems esame tik žaisliukai.

-Mes jau čia brangute,-pasakė ji užgesindama mašinos variklį.

Atsisegusi saugos diržą,išlipusios patraukėme parduotuvės link.

-Eime greičiau ,šokolado,-tempiau ją užrankos kaip mažas vaikas.

-Nevesk senutės taip greitai,-nusijuokė mama.

-Mama,tu jau ir ne tokia sena,-pavarčiau akis.-Tau tik tridešimt devyneri,-nusijuokiau.

-Šh,- nutildė mane ji.

Prisipirkusios saldumynų ir 8vairaus maisto nuējome kasos link.Susimokėjusios traukėm išėjimo link.Buvau kaip niekad laiminga.Turėjau viską.Na ne viską,trūko tik tėvo.Bet susitaikiau su šią mintimi.

Vos išėjusios pasigirdo šūvis.Suklykiau.Nesupratau kas vyksta.Dairiausi į šalis,ieškodama iš kur sklido garsas.Mama išsitraukė iš už kelnių ginklą ir pradėjo atsišaudyti.

-Bėk dukra,kol gali,man viskas bus gerai,-surėkė ji.

-Aš niekur neisių,nepaliksiu tavęs,-kalbėjau pro ašaras. Nesupratau,iš kur ji turėjo ginklą ir kaip mokėjo juo naudotis?!

-Bėk,prašau April,-ji taip pat jau verkė.-Man viskas bus gerai,-paklausiusi mamos pradėjau bėgti.

Kai jau buvau prie mašinos atsisukau dar karta į mamą ir jį suklupo.

-Ne!!!,-pradėjau klykti. Ašaros tekėjo mano sudrėkusiais skruostais. Sugniubau ant asvalto.Nesupratau kas įvyko,buvau dideliame šoke."

-Ar viskas gerai April?,-paklausė Josh.

-Prisiminimai,kaip prekė?,-mostelėjau ranka,kad atsisėstų ant fotelio.Mano kabinetas buvo tamsus.Na aš mėgstu tamsią spalvą.Bet yra sakoma,kad tamsi spalva nėra gerai,bet tai nepakeičia to,kokia esu aš.

-Šiandieną vakare, jums,asmeniškai nori paduoti pats Malik,-atsidusau ir atsiremiau į kėdės atlošą.

-Nuo kada Malik nori būti sandelyje vienas?,-pakėliau antakį.Ištikrųjų keista nuojauta nušvietė mane.Juk jis visad būna apsisaugojęs.Karttu su juo palyda,kurį neatsitraukia nuo jo net per žingsnį.

-Nežinau,bose,bet manau nieko gero nežada,manau reikėtų mums kartu prisijungti.

-Na,jai jis nori susitikti vienas su manim,tai aš sutinku. Tik man reikės užnugario,kad jūs jį stebėtumetė šiek tiek toliau nuo vietos,-atsistojau nuo krėslo ir patraukiau seifo link.Priėjusi seifą,suvedžiau kombinaciją.

-Taip,bose,-linktelėjas išėjo.

Na ką Malik,laukia žaidimas,kurį pats pradėjai žaisti,kai aš buvau dar tik paauglė. Priversiu jį kentėtį taip,kaip kenčiau aš netekusi savo brangios mamos.