Getaway(Zayn Malik Fanfiction)LAIKINAI SUSTABDYTA

18 Dalis

April pow.

Buvau išnaudota ir vėl.Jis manimi pasinaudojo.Patyriau viską per prievarta..Dabar esu jo namuose.Mes išvykome,nes jis žinojo,kad atvažiuos manęs gelbėti.Priėjusi prie veidrodžio,nužiūrėjau savo veidą.Visa išbalusi,tušas nubėgęs,akys paraudusios.Niekada nebuvau dar taip išnaudota. Nusimetusi nuo kūno rūbus,įlipau į dušą.Atsukusi kraną,karštas vanduo liejosi mano kūnu.Susišlapinusi plaukus,juos išsiploviau.Nusimaudžiusi,išlipau iš vonios,apsiviniojau kūną rankšluosčiu.Išėjusi iš vonios,patraukiau į "savo"kambarį. Beeidama girdėjau Alex kalbant telefonų.

-Tai pasistenkit,kad jis jos nerastu,-sušaukė jis. 

Ant pirštu galiukų prisislinkau prie sienos,kad išgirsčiau daugiau.

-Taip,aš jums sumokėsiu,viso,-pasakęs baigė pokalbį. 

Tad nieko nelaukusi nubėgau į kambarį ir užsidariau. Greitai nutipenusi iki komodos,pasiėmiau apatinį trikotažą,apsivilkau.Vos spėjusi apsivilkti,pro duris su trenksmu įėjo Akex.Pakėliau akis į jį.Jis artinosi prie manęs.

-Kas tarp tavęs ir Zayn!?,-sušaukė jis artėdamas link manęs.

-Nie - ko..,-sumykčiojau. Jis staigiu mostu paėmė man už plaukų.

-Blogas atsakymas,Jane(April),-jis tempė mane už plaukų išprašydamas iš mano lūpų skaudžia aimaną.

-Paleisk,man skauda..,-suinkščiau. Jis mane parvertė ant lovos.

-Juk žinai,kad man negalima meluoti ir kokios pasekmės tavęs laukia,-suurzgė jis.

-Taip..Prašau,neskriausk manęs,-ašara išdavikė nuriedėjo mano skruostu.

Zayn pow.

Ieškau  informacijos apie April. Jos kaip nebūta.Prisiekiu,kai ją rasiu tas šunsnukis mirs. Ir jai dar sužinosiu,kad jis ją lietė... Man apie tai pagalvojus ima pyktis veržtis per kraštus.Į mano kabinetą įvirto Harry.
-Bose,mes žinome kur April,-nieko nelaukęs pakilau iš kėdė.

-Važiuojam,-prigrėbęs striukę nuo kėdės išlekėm iš kabineto.

Išėja iš pastato,įsėdome į automobilius ir patraukėme adreso link.

Privažiave dviejų aukštų namą,išlipome iš mašinos.

-Na tai ką,veiksim,-išsitraukiau ginklą iš už juosmens ir jį užtaisiau.

Mostelėjau galvą į namą,pareikšdamas,kad pradedame puolimą. Eidami su Harriu,pašalinom du stovinčius apsauginius.Vos įėja vidun,išgirdau šaukiančia April. Nieko nelaukęs bėgau garso link.Pribėgęs tam tikras duris iš kur sklido garsas,spyriau į duris,jos kaip mat išlūžo ir parvirto ant grindų.Vaizdas tikrai šokiravo mane. April gulėjo jau be sąmonės,o jis movėsi apatinius.Tas šudžius ją lietė.Suspaudžiau ginklą kuo stipriau.Vos jam atsisukus,paleidau kulką jam į širdį.Nenorėjau matyti jo šklykštaus veido.Jis sugniubo ant grindų be gyvybės ženklų.Puoliau bėgti prie April. Pakėliau ją ant rankų ir išnešiau iš namo.

-Viskas bus gerai,-sumurmėjau.-Harry,vešk mus į ligoninę.