Getaway(Zayn Malik Fanfiction)LAIKINAI SUSTABDYTA

2 sezono 1 dalis.

Atsikėlusi ryte,pasitryniau akis.Nudžiugau kai šale nemačiau Alex'o.Pakilusi iš lovos,nutipenau į vonią.Priėjusi veidrodį,apžiūrėjau save.Rankos nutiestos mėlynėmis,paakiai pajuode nuo verkimo..Plaukai susivėle..Ir tap aš atrodžiau 2 metus..

-Ah..,-atsidusau.

Užsirakinusi vonioje,nusimečiau nuo savo kūno apatinį trikotažą,palindau po dušu.Drugnas vanduo tekėjo mano kūnu susiliedamas su mano ašoromis.Vis save kaltinu..Zayn nebėra..Ir dėl visko kalta aš...

Nusipraususi išlindau iš dušo,apsiviniojau su rankšluosčiu kūną,nuėjau savo kambario link.Persirengusi išėjau iš kambario.Nusileidusi laiptais žemyn sutikau Alex'o mamą.Ji gera moteriškė,netokia kaip Alex.

-Sveika brangute,Alex išvažiavo darbo reikalais,-pasakiusi apsikabino mane.Priėmiau jos šiltą apkabinimą.

-Sveiki,-šyptelėjau.

Nemėgstu vaidinti prieš ją,kad esu laiminga.Nenoriu,kad ji kentėtu.

-Ar papusryčiausi su manimi?,-paklausė Briana.

-Tap,žinoma,-šyptelėjusi patraukėme į vasarnamį.

          Valgydamos kalbėjomes apie viską.Rytoj važiuosime pirkti man vestuvinė suknelės.Taip..Aš užteku už JO...

-Ar tau viskas gerai? Atrodai išbalusi,-mano mitis nutraukė Brianos balsas.

-Kažkaip blogai pasijaučiau,manau eisiu pailsėti,-šyptelėjau ir pakilau nuo kėdės.-Bėja,ačiū už skanius pusryčius,-atsisveikinusi patraukiau kambario link.

Įžengusi į namo vidų sutikau virtuvėje Alex.Jis taip greitai grįžo? Bandžiau praslinkti nepastebėtai,bet jo balsas mane sustabdė.

-Kur buvai?

Atsisukau į jį ir šyptelėjau.

-Su tavo mama pusryčiavome,-mano balsas drebėjo.

Bijau aš jo.

-Aš tau liepiau neišeiti iš kambario,povelniu,-jis trenkė kumščiu per stalą ir pakilo nuo kėdės.

-Aš...Aš...Norėjau at-si-ger-rr-ti,-sumykčiojau.

Jis pradėjo grėsminga artintis prie manęs.Dėjau gan didelį žingsnį nuo jo. Jis ruošėsi man trenkti,bet balsas už mūsų jį sustabdė.

-Alex'ai tikiuosi nesiruoši trenkti savo sužadėtinei,-susiraukė Briana.

-Ne,žinoma,ne,-nusišypsojo jis ir prisitraukė mane į glėbį.

-Na atėjau atsisveikinti,susitiksime rytoj, April,-šyptelėjusi paliko "mūsų" namus.

Staiga mano liemuo buvo stipriai suspaustas.Neišlaikiusiu skausmo suinkščiau.

-Paišdykausim lelyte,-sumurmėjo jis.

-Prašau ne,-bandžiau ji nustumti ir man pavyko.

Nieko nelaukusi spiriau jam iš kelėno į pilvą ir pradėjau bėgti lauko durų link.Palenkusi rankeną išlėkiau basomis.Aštrūs akmenukai badė mano pėdas,bet aš nesilioviau bėgti.Man reikia dingti iš čia.Pakėlusi galvą,pamačiau užsidarančius vartus.

-Šudas,-sumurmėjau ir pradėjau bėgti.

Išgirdau šuksnius už savęs,atsikusi pamačiau Alex'o pakalikus bei jį patį.Vos ribėgus prie vartų,jos užsidarė.Pradėjau juos kratinti,galvodama,kad jie atsidaris.

-Iš čia niekada nepabėgsi April,-nusijuokė jis.

Vos jam priėjus prie manęs,jis sugriebė man už plaukų ir pradėjo temtis namų link.Inkščiau uš skausmo.Tai nepakenčiama.

-Man skauda,paleisk mane,-sušukau.

Jis sustojęs pakėlė mano smakrą ir pažiūrėjo į mano akis.Jo akys naršė po mano veidą lyg norėdamas įsidėmėti kiekvieną mano veido lūpenėlį.Minutę tylėjome.Kodėl jis tyli?Jis paleido mano plaukus,paėmė švelniai už smakro ir pabučiavo.Atsakiau į jo bučinį-Negaliu jam sakyti ne.Jis atsitraukė nuo manęs,nusišypsodamas.

-Tau pasisekė,kadangi mūsų vestuvės jau už trejų dienų,negaliu tavęs mušti,-atsidusau nuo palengvėjimo.-Bet..,-nustęsė jis.-Neišsisuksi nuo bausmės,-pridūrė Alex.

Nieko nelaukusi nubėgau į namus,užbėgau laiptais į savo kambarį ir trenkiau durimis.