Naujoji Aš (BAIGTA)

12 Dalis

Išgirdau kažkokį triukšmą. Staigiai pramerkiau akis. Savo naujuoju greičiu atsistojau ir nulėkiau į apačią. Ten jau buvo susirinkę kiti. Ant grindų gulėjo kažkoks daiktas o jį apspitę kiti. Priėjau ir aš.

- Kas čia?  - iš karto paklausiau jų.

- Manau, kad žinutė nuo Stiven - tarė Matt ir paimėmė popieriuką nuo plytos kuri buvo įmesta į vidų.

Mes visi palinkom prie to popieriuko. Tai buvo žinutė mums visiems.

,, Per daug nesidžiaukit, aš dar grįšiu, o tada pažiūrėsim kam atiteks didžiausias lobis,,

- Didžiausias lobis?

- Tavęs. - Nuleidęs galvą tarė Dylan. - Dabar jis nori tavęs.

- Dabar? O ką buvo kažkas daugiau?

- Na taip kartą... - pradėjo Kristina.

- Palauk! - sušuko rudaplaukis. - Aš jei viską papasakosiu.

- Jei tu šito nori, tai gerai - pratarė merginos ir atsisėdo ant sofos.

- Kartą buvo viena mergina, nuostabaus grožio, bet labai naivi. - pradėjo Dylan savo pasakojimą. - Ji buvo mūsų draugė, taip pat vampyrė, turėjo galingų galių kaip ir tu, todėl ir parūpo Stiven. Jis jai sakė meilius žodelius ir dovanojo gražias dovanas, kol tiesiog apsuko jai galvą. Aš ją buvau įsimylėjęs, bet nieko nesakiau, nes mačiau, kad ji labai laiminga. Kol vieną dieną...

Jis atsiduso ir nunarino galvą.

- Jei nori galiu pabaigti. - tarė Gabby.

- Ne aš pats. - ir pratesė pasakojimą.- Kol tiesiog vieną dieną radome beveik mirusią. Ji spėjo papasakoti kas buvo ir atsiprašė mūsų dėl to, kad neklausė kitų ir nepaliko Stiven. Pasakiusi, kad pasisaugotume, nes jis gali pasisavinti galias ji mirė ant mano rankų.

Baigė savo pasakojimą Dylan. Kurį laiką mes dar tylėjome kol netariau:

- Užjaučiu jus, juk ji buvo jūsų draugė.

- Nieko, tai jau buvo seniai.

- Taigi jis dabar nori pasiglemžti mano galias? - išsigandau aš. - Bet kaip jis žino ką aš galiu sugebėti?

- Jis turi sargybinį kuris turi panašių galių kaip ir Matt - tarė Tyler. - Tik, kad jis nežino koks tai žmogus, bet numano jo buvimo vietą. Taip jie keliauja po pasaulį ieškodami tokių žmonių kaip tu. Čia atvykę jie manau, kad pasekė tave ir viską sužinojo.

- O kaip ta naktis kai kažkas mane padūrė? - paklausiau sutrikusi.

- Galėjo būti ir jis, bet jis nebūtų padūręs peiliu, manau jis kažką planuoja. - Susiraukęs tarė blondinas. - Tik reikia sužinoti ką.

- Dylan iš kiek toli tu girdi mintis? - paklausiau.

- Iš kokių 200 metrų. - atsakė vis dar liūdnas.

- Kaip manai jeigu priartėtum prie Stiven pakankamai arti ar galėtum jį išgirsti?

- Reiktų labai susikaupti, bet manau jog pavyktų.

- Puiku - tariau. - Bet kaip mano mama?

- Jai reikėtų išvažiuoti keliom savaitėm ar net mėnesiui, bet nemanau, kad jis pultų ją. Ji jam būtų nieko verta - atsakė į mano klausimą Gabby.

- Dabar tik reikia viską suplanuoti ir pradėti vėl treniruotes.

- Reiks padirbėti, bet manau, kad tau viskas pavyks - nusišypojo man mano naujoji šeima.

Dar kiek pakalbėjusi aš išėjau į kambarį. Prisipyliau vandens į stiklinę ir pasidėjau ant staliuko prie lovos. Ištiesiau ranką ir man pavyko vandenį pakeltį į orą. Aš nieko nesakiau vaikinams ir merginoms, bet aš pati viena praktikuoju savo galias. Tikiuosi kol kas tai ir liks paslaptimi.