Naujoji Aš (BAIGTA)

3 Dalis

Prabudau mamai pašaukus mane. Pažiūrėjau į žadintuvą kodėl neskambėjo, pamačiau jog dėl vakarykščių įvykių pamiršau jį įsijungti. Atsikėliau ir nusiprausiau, bei apsirengiau tuos pačius drabužius kaip ir vakar. Įėjusi į virtuvę pamačiau padėtus blynus, tad pasisveikinau su mama ir atsisėdus suskubau pavalgyti, kad nepavėluočiau į mokyklą. Pavalgiusi atsisveikinau su mama ir išėjau į mokyklą. Pakeliui sutikau Simona ir mes kaip ir kiekvieną rytą pasisveikinome ir apsikabinome. Eidamos kalbėjome, aš norėjau jai papasakoti apie vakar vakarą, nors ją ir pasitikėjau, kažkodėl nuojauta sakė to nedaryti. Priėjome prie mokyklos į mane vėl buvo nukreiptą daug žvilgsniu, bet dabar buvo mažiau įžeidinėjimų ir jie ne tokie žiaurūs kaip anksčiau. Įėjusios į mokyklą buvo tas pats kaip ir lauke žodžiai ir sakiniai ne tokie kaip anksčiau.

- Pažiūrėkit kokie rūbai - juokėsi iš manęs mūsų mokyklos 'gražiausios' merginos.

Anksčiau vadino mano rūbus skarmalais, kad jie ištraukti iš konteinerio ir t.t. Gavau mažiau dėmesio tikriausiai dėl vakarykščio įvykio. Priėjome prie klasiokų ir tų pačių vaikinų kurie mane užpuolė, pamačiau kad ir tie kur buvo dinge yra tik jie atrodo kitaip, tarsi sumušti, ant veido nieko nebuvo, bet jie stovėjo atsirėmę į sieną ir beveik nejudėjo nes atrodo jiems nuo judesių skauda. Aš į juos pažiūrėjau, bet jie mane pamatę nepradėjo tyčiotis, o išsigando, apsidairė ir pasitraukė kuo toliau nuo manęs.

- Keista - tarė man Simona.

Aš jai nieko nesakiau, tačiau supratau, kad čia tikrai dėl vakarykštės dienos. Po kiek laiko atėjo istorijos mokytoja ir įleido mus į kabinetą. Visi išsiemėmė knygas ir pradėjome pamoka. Po 4 pamokų su Simona nuėjome iki valgyklos, aš pasiėmiau blynų su sultimis, o Simona salotų ir arbatos. Nuėjome prie nuošalaus staliuko ten kur visada būname ir prisėdome. Pradėjome valgyti bei kalbėti nereikšmingomis temomis, kai pro mus praėjo mūsų mokyklos 'elitas'. Molly su keliom draugėm kurios visada ją seką man pasakė:

- Gal tau užteks vėl ryti, nes gali ir ant kėdės nebetilpti.

Mane tie žodžiai įskaudino, aš nekreipiau į jas dėmesio, bet nustojau valgyti. Vaikinai nepažiurėjo į mane ir net nesijuokė. Tą pamačiusi Molly labai susiraukė, ir nuėjo prie savo stalo.

- Nekreipk dėmesio į ją, ji tiesiog tau pavydi, juk tu geriausia mokinė mūsų klasėje - guodė mane draugė.

Esu jai labai dėkinga už tai, kad manęs nepaliko dėl populiarumo ir jai nerūpi kaip atrodau. Pavalgėme ir nubėgome į matematikos kabinetą. Po pamokos mes išėjome namo. Apsikabinusios išsiskyrėm ir nuėjom skirtingais keliais. Šį kartą vaikino nemačiau. Grįžau namo ir nuėjau į virtuvę pažiūrėti ar ko nors yra pavalgyti. Ant stalo pamačiau kelis svarus ir prie jo raštelį. 'Išleisk pinigus ant ko nori'. Net nustebau dėl ko mama man duoda pinigų, nes dažniausiai gaunu tik į mokyklą ant maisto ir tai ne visada. Iškart sugalvojau šiandieną pasidaryti filmų vakarą, nes rytoj šeštadienis ir nereiks anksti keltis. Greitai pinigus įsikišau į kišenę ir išėjau iš namų. Priėjau prie parduotuvės ir nuėjau iki gėrimų pasiėmiau kelis butelius kolos ir nukeliavau prie saldainių. Išsirinkau oreo sausainių, kelias plyteles milkos šokolado, guminukų ir traškučių. Viską nusinešiau iki kasos, ten pardavėja į mane kreivai pažiūrėjo, bet tai man ne kiek nerupėjo. Saldumynus ir gėrimus susikroviau į maišą ir išėjau. Žiūrėdama į savo batus ėjau. Staiga į kažką atsitrenkiau ir vos nepargriuvau, bet staiga mane pagavo. Pakėliau akis ir pamačiau vaikiną. Tai buvo tas pats vaikinas kurį mačiau. Iš karto paraudonavau, nes tikriausiai jam sunku mane laikyti. Staigiai atsistojau nors jis ir neparodė, kad jam sunku.

- Aš labai atsiprašau, nemačiau jūsų - puoliau atsiprašinėti.

- Nieko tokio - šyptelėjo jis. - Taigi koks tavo vardas?

Buvau labai nustebusi dėl jo klausimo. Atrodo jog jam ne kiek nerūpi kaip aš atrodau, jis nesišlykštėjo ir nesijuokė iš manęs, tik žiūrėjo į akis.

- Chloe - atsakiau jam - O kuo tu vardu?

- Aš Dylan.

Pagalvojau, kad jo šypsena ir akys labai gražios. Tuomet jis dar labiau nusišypsojo tarsi perskaitęs mano mintis.

- Malonu susipažinti - tariau - Aš jau turiu eiti. Viso.

- Iki. Manau mes dar susitiksim - šypsodamasis jis tai pasakė.

Aš jam šyptelėjau ir nuskubėjau namo. Einant vis dar jutau jo žvilgsnį.

Ką manot apie šią dalį?