Naujoji Aš (BAIGTA)

15 Dalis

*Chloe*

Išgirdau triukšmą už durų. Staiga su trenksmu atsidarė durys. Tai buvo Dylan su kitais. Jie jau norėjo eiti į vidų prie manęs, bet staiga sustojo pamatę Leila.

- Leila? - paklausė Dylan ir sustojo kaip įbestas.

- Taip tai aš - nusišypsojo ji ir atsistojusi nuėjo prie jo.

Stiven jau buvo dingęs. Kol Dylan su Leila stovėjo vienas prieš kitą kiti man padėjo atsistoti. 

- Kaip tu? - sumurmėjo merginos ir smarkiai apkabino.

- Man viskas gerai, bet jam tai tikrai ne. - tariau žiūrėdama į Dylan, kuris tuomet prisitraukė Leila ir apkabinęs pabučiavo. 

Man buvo skaudu į tai žiūrėti , tad nusisukau nuo jų ir išėjau su merginom į lauką. Vaikinai apžiūrinėjo patalpas, o Dylan manau džiaugiasi ją susigražinęs. Po kokių 10 minučių atėjo vaikinai pas mus.

- Tuščia dingę visi kūnai - tarė vaikinai.

- Ką čia daro Leila? - merginos paklausė manęs.

- Nežinau, kai atsibudau ji buvo čia, sakė yra maždaug 20 metų čia.

- Maniau Stiven nužudė ją.- su nuostabą tarė Gabby.- Juk ji žuvo ant mūsų rankų.

- Atsiprašau ji jūsų draugė, bet aš ja nepasitikiu. - tariau . - Jos rūbai atrodo tik šiek tiek purvini, lyg būtų tik  čia buvusi kelias dienas, ir atrodo stipri, nors manau jai niekas neduoda tiek kraujo kiek ji nori.

- Gal tu ir teisi. - svarstė jie.

- Nesakyk ką apie ją manau Dylan ir jai gerai? Prašau nepasakokite jai apie mano galias ir ... - delsiau aš. - Gal galit per daug ja nepasitikėti kol neįsitikinsime, kad ji mūsų neišduos. 

- Žinoma, ir mes ja dabar nelabai pasitikime ir pažįstame, gali ji nebebus ta pati miela mergina - nusišypsojo ir apkabino mane visi.

Tuomet atėjo ir tie du. Leila tik keistai pažiūrėjo į mus. Tai man nepatiko, bet tiesiog nekreipiau dėmesio į tai, man labiau rupėjo Dylan kuris ėjo šalia labai laimingas ir laikė jos ranką. 

- Važiuojam? - paklasausė Tyler ir mes visi įlipome į mašiną.

Privažiavome namus ir visi nuėjome į namą. Rudaplaukis parodė jai dar vieną svečių kambarį. Aš vis galvojau kaip su juo pasikalbėti negirdint Leilai. Kai ji nuėjo maudytis aš pasikviečiau Dylan pasikalbėti į virtuvę. Kai išgirdau jog pradėjo bėgti vanduo pradėjau kalbėti. 

- Dylan, ar tu ja pasitiki? - paklausiau jo.

- Žinoma pasitikiu - sutriko jis. - O kas yra? Tu ne?

- Ji man dar nepažįstama, todėl dar ne. - kalbėjau ramiai, kad tik jis nesupyktų. - Prašau nepasakok jai apie mane, o tuo labiau apie mano galias. Prašau, ar galėtum tai padaryti dėl manęs? Dėl mūsų draugystės?

- Žinoma - tarė ilgai pagalvojęs.

- Ačiū - tariau ir apsikabinau jį.

- Eik - tariau jam, nes viršuje jau girdėjosi tyla.

Kai jis nuėjo, aš išėjau į lauką ir atsisėdau ant supynių ir pradėjau galvoti. Ką man daryti dėl tos Leilos? Reikia kažką sugalvoti, manau ne šiaip sau Stiven leido pamatyti ir pasiimti ją kartu. Reikės jos nepaleisti iš akių kol visko nesužinosiu.