Naujoji Aš (BAIGTA)

16 Dalis

Pradėjus temti grįžau į vidų. Iš svetainės sklido šviesa, todėl nuėjau link jos. Tenais jau visi susirinkę sėdėjo, bei pasileidę muziką bendravo ir kažko juokėsi. Prisėdau šalia jų. Mano naujieji draugai man nusišypsojo, bet Dylan ir Leila net nepažvelgė į mane, lyg neegzistuočiau. Su manimi visi beveik nebendravo, tik kelis kartus atsisukdavo merginos ir kažką pasakydavo. Pavydėjau Leilai, su ja bendravo, juokėsi kartu ir pasakodavo senus nutikimus. Bet aš supratau juos ir nepykau. Žinojau, kad jie jos pasiilgo, bei džiaugiasi matydami. Tik vieno nesupratau. Kaip šita raudonplaukė (Leila) visiškai nesidomi manimi. Lyg nenorėtų nieko žinoti apie mane. Aš sugrįžusi norėčiau sužinoti kas bendrauja su mano draugais. Todėl pradėjau ją atidžiau stebėti. Po kiek laiko žiūrėjus į ją pamačiau jos keistą elgseną. Jos judesiai buvo keisti tarsi dirbtiniai ir jau suplanuoti, ji šypsojosi dirbtinai, o akys buvo lyg plėšraus gyvūnų norinčio pulti. Nebenorėjau ten ilgiau sėdėti, todėl tiesiog nuėjau į virtuvę ir pavalgiusi, bei atsisveikinusi, bent jau su tais kurie atkreipė dėmesį ir nuėjau į kambarį. Pasiėmiau telefoną ir paskambinau mamai. Ilgai laukiau, bet niekas neatsiliepė. Mama tikriausiai su savo draugu. Daugiau nebeskambinau, tik parašiau, kad paskambintų, kai galės. Persirengus atsiguliau ir greitai užmigau. Visą naktį blaškiausi, todėl neįšsimiegojau. Rytą atsikėlusi negirdėjau įprasto triukšmo namuose, todėl apsirengiau ir išėjau ieškoti kitų. Patuksenau į merginų kambarius, bet nieko neradau. Svetainėje ir virtuvėje taip pat. Todėl nuėjau į lauką. Bet ten sėdėjo viena Leila.

- Sveika. – tariau ir nusišypsojau.

Pamaniau jog reikia pabandyti susibendrauti, kad pradėtų pasitikėti ir prisileistų arčiau. Po mano pasisveikinimo ji tiesiog atsisukusi pažiūrėjo ir nusisuko. Tuomet labai supykau.

- Kas tau yra? Kodėl tu tokia? Nenorėk, kad viską pasakyčiau kitiem, o ypač Dylan!!!

- Tu man negrąsink! Kaip manai kuo jie patikės? Mergina kurią susitiko prieš savaitę, ar savo geriausia drauge, kuria pažįsta daugybę metų? – tarusi ji tik garsiai ir šiurpiai nusijuokė.

- Nepamiršk, kad jie tave pažįnojo anksčiau, o dabar tu visiškai kitokia nei pasakojo. Įdomu, kada jie tai supras.

Ji staigiai pripuolė prie manęs ir paėmusi už gerklės pakėlė. Net nežinojau, kad ji turi tiek jėgos. Prikišusi savo veidą prie manojo tarė.

- Nebandyk man trukdyti, tu dar nežinai ką aš galiu.

Ir paleidusi nuėjo. Parkritau ant žemės ir susiėmiau už gerklės, nes labai perštėjo. Dar kiek pabuvusi išėjau iš namų. Nežinau kur ir kiek laiko ėjau, bet priešais pamačiau skardį, nuo kurio matėsi miestas. Pabuvus porą valandų saulė pradėjo leistis, kol galiausiai nusileido. Grožėjausi vaizdu iki išgirdau traškesį sau už nugaros. Staigiai atsisukau, bet niekas nepriėjo. Atsargiau besidarydama priėjau prie poros medžių. Prie jų buvo padėtas juodas lapelis su užrašu :

,,Kartais net patys seniausi ir artimiausi draugai išduoda. S ,,

Supratau, jog tai buvo Stiven. Ir žinojau apie ką jis kalba. Šikąrt grįžtant bėgau, todėl atsiradau namuose per kelias minutes. Įvėjau ir mane pasitiko šešios poros akių ir tik vienas labiausiai įsidėmėjau. Tai buvo Dylan. Jo akys tiesiog degė neapykanta.

- Kodėl trenkiai Leilai? – surėkė Dylan.

- Aš jos neliečiau, tai ji mane smaugė. –taip pat surėkiau aš.

- Melas, aš tiesiog su ja pasisveikinau, o ji man pradėjo grąsinti ir trenkė. –verkdama kalbėjo Leila.

Aš tiesiog nusisukau ir nuėjau į kambarį, garsiai trekdama duris. Po kiek laiko kažkas pasibeldė.

- Užeikit. – tariau.

Pro duris įėjo abi merginos. Atsisėdo ant lovos ir kurį laiką tylėjo.

- Ar tu tikrai trenkei Leilai? – Pagaliau paklausė ji.

- Žinoma ne. Buvo viskas atvirkščiai nei ji pasakojo. – Pradėjau pasakoti – Aš iš ryto jūsu neradau todėl išėjau į lauką. Tenais buvo ji, aš priėjau pasisveikinti, bet ji tiesiog nusisuko. Aš pradėjau klausti kas yra ir pasakiau jog viską pasakysiu jums.

Gabby pradėjo žiotis norėdama kažką sakyti, bet aš ją pertraukiau.

- Po to ji mane pradėjo smaugti.

Merginos dėl to atrodė nustebusios.

- Ji labai pasikeitė po paskutinio karto. – Tarė Kristen. - Bet nesijaudink mes tau padėsim viską išsiaiškinti.

Aš iš džiaugsmo jas apsikabinau, po kelių minučių jos jau ruošėsi išeiti, kai buvo prie durų tariau:

- Jei norėsit tai pasakyti Tyler ir Matt susiraskit saugią vietą kur jūsų negirdės ir ypač ne prie Leilos.

Jos tik linktelėjo ir paskutinį kartą nusišypsojusios išėjo. Po šiandienos buvau labai pavargusi todėl net nepersirengusi, padėjau galvą ir užmigau.

Štai, pagaliau, po ilgo laiko nauja dalis. :)