Aš Pamečiau Lavoną (BAIGTA)

1.

Aš pamečiau lavoną.

Tai nutiko visiškai netyčia, net nežinau, kodėl išvis tai įvyko būtent šiandien.

Tai buvo pats netikėčiausias įvykis mano gyvenime, kuris kažkada išvis buvo.

Prieš visa tai gyvenau neįdomų, įprastą ir tiesiog žmonišką paauglės gyvenimą, bet tuomet mano draugė būtinai turėjo savo simpatiją nustumti nuo stogo.

Aš nežinau, kas jai užėjo.

Viskas buvo gerai. Ji tiesiog lydėsi kaip sūris ant sumuštinio dėl jo. jiedu nusprendė susitikti ant Maximos stogo pasišnekėti ir panašiai. Naktį. Neklauskit manęs, kodėl, bet galų gale jie ten susitiko, kalbėjosi, bent taip pasakojo mano draugė. Na ir tuomet kai jis atsistojo ant stogo krašto mano draugė jį nustūmė nuo stogo.

Aišku, ji buvo giliame strese, kai atvilko vidury nakties savo simpatijos lavoną ir man pasakiusi, kad turiu mažiausiai ryšių su juo (o jei rimtai, tai jokių) paliko. Atseit, pasaugoti iki kol ji nuspręs jį priduoti policijai. Na, aš juk gera draugė, padėti jai sutikau.

Taigi keliavau vieną kartą namo ir priėjau upę. Vanduo vis dar buvo šaltas, tačiau atrodė gaiviai ir man toptelėjo, kad tas lavonas namo rūsyje greičiausiai smirda labiau nei mano močiutės kepami blynai su saulėgrąžomis, todėl sugalvojau, kad reikia jį išmaudyti. Grįžusi namo lavoną įkišau į bulvių maišą (neatkreipiau dėmesio į tai, kad ten kažkas keistai trakštelėjo, gal bus kokia koja lūžusi) ir nuvilkau ilgą kelią iki upės.

Aišku, lavoną nurengiau. Vaikinas vilkėjo mano močiutės suknelę, kuriai ši atrodė pernelyg senamadiška. Tuo geriau man - panaudojau jį lavonui, kurį draugiškai praminiau Lavanu (LAvanu, kirtis ant pirmosios A).

Man nebuvo itin malonu liestis prie to lavono, tad labai lengvu judesiu įleidau jį į vandenį laikydama už vidurinio piršto. Kūnas dar nebuvo yrantis, tai gerai, nes tuomet jis smirdėtų dar labiau. Apsižvalgiau, ar nieko nėra, ar niekas nestebi ir nestipriai pamakalavau lavoną upėje.

Pajutau keistą drykstelėjimą ir išpūčiau akis kaip koks velnias. Mano rankoje buvo tas pirštas, kurį laikiau, ar bent jau dalis jo, o visi kiti lavono organai ir kūno dalys paskendo upėje. Likau šokiruota to, taigi dar kelias minutes spoksojau į vandenį, kol tikrai įsitikinau, kad Lavano nebėra. Iškart toptelėjo šokti į vandenį gelbėti jo, bet aš juk ne kvaila esu, vanduo šaltas, maudymosi kostiumėlio neturiu, o ir šitie man prie figūros netinka, taigi apsisprendžiau Lavaną labai draugiškai palikti toje vietoje. Nesirūpinau, kad jis gali peršalti, visgi jis lavonas, o ne mano močiutė, net jei ir vilki (vilkėjo, drabužius nurengiau) močiutės suknelę.

O ją aš paslėpiau po akmeniu, pramintu pašalinių Puntuko akmeniu. Jis bent jau buvo skirtas ir vaikams apžiūrėti, o ne tik suaugusiems, nes ant jo nebuvo jokių mirusių žmonių galvų (juk tai skatina sadizmą, argi ne?).

Užsimečiau kuprinę ant pečių, pasiėmiau kruviną bulvių maišą į rankas ir kietai sučiaupusi lūpas paprasčiausiai nuėjau. Draugės priekaištų galėjau išvengti, bet kaip reikės pasiteisinti sau pačiai, kad sugadinau policijos darbą... net neįsivaizduoju. Ir visgi tai aš. Ir net jeigu tai aš, ta, kuri sugeba padaryti viską, aš niekaip nesuprantu.

Kaip sugebėjau pamesti lavoną?

Well, pirmoji dalis... tikiuosi, patiko, vertinkit, lauksiu.