Iš tiesų, kokia įdomi ironija, kad atsitiktinai atsidūrus kažkur viduryje pasaulio staiga sutinku žmogų, kuris manęs klausia, ar kartais neieškau Lavano. Lyg akimi į pirštą (šią patarlę galima naudoti ir atvirkščiai, tačiau čia jau žiūrint iš pačio žmogaus perspektyvos). Tai išgirsti buvo beveik taip pat džiugu, kaip ir močiutei pranešus, kad šį vakarą nebandys padėti mamai ruošti vakarienės, nes tada bent jau netenka melstis savo kambaryje, kad nuo stalo nueitum dar gyvas. Ką gali žinoti, kokio velnio ji į maistą prikiš. Kažkada ryškiai oranžinės spalvos jovale radau sukapotą mėgstamiausią močiutės virbalą. Ant jo liekanų dar buvo siūlas, o kai tai parodžiau, mane apkaltino, kad atseit aš švaistau maistą ir mamos bei močiutės darbą. Mandagu, kas be ko, turiu pasakyti.
Nenuostabu, kad džiaugiuosi atsidūrusi Brazilijoje. Kelionės įprastais lėktuvais trukdavo labai ilgai, kartais taip, kad nusibosdavo klausytis muzikos, o nusiėmus ausines jau laukdavai, kada močiutė ims tarškėti apie tai, kad pavyko nusikabinti bernelį studentų vakarėlyje. Nesuprantu, kaip jai tai pavyksta. Į mane per amžius dėmesį kreipia tik braziliškai šnekantis brazilas, kuriam garantuotai Lavanas išrausė rožyčių lysvę, ir tai tik padengti nuostoliams, mano nuomone. Nors iš esmės niekas už paknaisiotas rožytes pykti neturėtų, Lavano tėvas buvo sodininkas, dirbo banke.
Taigi galiausiai teikiausi atsistoti ir apsižvalgiusi, ar kartais rykliai nepaliko puodelio su sąskaita (jei ką, arbatpinigių tikrai negaus, mat mane nudangino į štai tokį užkampį) atsisukau į tą vaikinuką ir įsisprendžiau rankomis į šonus. Jis šiek tiek išsigando, bet ką aš galiu padaryti, jeigu man nesielgiant žiauriai kaip ir visada žmonės net nesiruošia padėti. O galbūt jis ne žmogus, gal koks Lavano pusbrolis? Mat Lavanas tai tikrai ne žmogus. Jau nebe.
- Kaip matau, žinote, kur mano draugas Lavanas, - išspaudžiau kuo meilesnę šypseną. Turbūt atrodžiau kaip bananas, kurį pritrėškė trys tramvajai.
- O taip, jis čia - įžymybė. Pamaniau, gal norėsite autografo, - tas bernelis gal tyčiojasi iš manęs? Išverčiau akis ir spoksojau į jį kaip trenkta. - Taip ir maniau, kad nesitikėjote. Mano šeima jį gana gerai pažįsta, eime.
Kurį laiką svirduiavau kaip gavusi romo butelį bare. Dabar būčiau nieko prieš nusigerti, nors gyvenime to nesu dariusi. Sako, tada žmonės pamiršta nelaimingo gyvenimo problemas. Turėčiau ten gal ir Lavaną sutikt. Manau, būtume gera kompanija kartu, visos užeigos siela. Manau, kad jis moka juokauti, jeigu jau sugeba net įžymybe tapti. Galėtų ir mane pamokyti, galbūt tapčiau primuoju žmogumi Amerikoje, kuris mokėsi iš lavono būti žmogumi. Intriguojanti idėja.
Brazilas vinguriavo man nepažįstamais keliais ir vedėsi kažkur. Tikiuosi, neketina manęs nudobti, nors iš esmės tai tiesiog dar viena gana įdomiai skambanti idėja. Būčiau geriausia Lavano draugė ir amžiams pasiličiau Brazilijoje, o kiti tegul varvina seilę, kai mus rodys per televizorių. Pasijausčiau gal kokia fėja idant ,,Saulėlydžio" sagos personažas. Visgi ir degintis nebereiktų, nes vis tiek neįdegčiau. Nebereiktų kęsti močiutės virbalų košės, raudoų kojinių su grybukais ir studentų vakarėlių. Ir bernelių, kurie šešiasdešimt metų už močiutę jaunesni. O gal ir daugiau. Neabejočiau, kad močiutei bent koks šimtukas tikrai yra.
- Na štai, gali dabar jau viena jį susirasti, - išsišiepė vaikinukas, privedęs mane prie miško. Keistai sumirksėjau.
- Miške?
- Na o kurgi dar. Slepiasi nuo gerbėjų, geresnė vietos tokiam tikslui nesurasi, - sukikeno brazilas.
Melagis. Aš jau ieškojau Lavano miške. Na, savo miške, ten, kur gyvenu. Miesto miške. Bet pagal mane visi miškai yra susiję kartu, tad jeigu jau neradau anam miške, tai kodėl turėčiau rasti kitam, kuris juo labiau pasitikėjimo nekelia? Jau norėjau vožtelti tam berneliui iš beisbolo lazdos.
Tačiau vienas dalykas mane privertė apsigalvoti.
Akys tarp medžių.
Kuo tikriausios mano žiurkėno Mikio akys.
Nežinau kaip jums, bet man ši dalis gana nevykusi (gal todėl, kad dabar man visiškas rašymo blokas). Komentaruose rašėte, kad reikia daugiau logikos, tad galbūt jos šiek tiek čia įvėliau?.. rašykit nuomones. Pagrįsta kritika man labai reikalinga. Paprastas klaidas irgi pasakykit, jeigu bus, nemėgstu aš jų :D
YOU ARE READING
Aš Pamečiau Lavoną (BAIGTA)
HumorTai nutiko visiškai netyčia... turėjau jį saugoti iki to laiko, kol nunešiu į policiją, bet... aš pamečiau lavoną. *** Highest rank in humor: #2