Swindler - (I)

6.

Man įvažiavus į ligoninės automobilių stovėjimo aikštelę agentas tiesiog neberodė jokių gyvybės ženklų ir net nejudėjo. Drebančiomis rankomis švelniai pajudinau Jį, bet Jam neatsisukus į mane greitai iššokau iš automobilio ir aplėkusi jį atidariau dureles ir vos sulaikiau Styles nuo iškritimo ant kieto asfalto.

Sunkiai ištempiau Jį iš vidaus ir Jo ranką persimetusi sau per pečius lėtais žingsniais pajudėjau link ligoninės priimamojo. Jaučiau savo ranka tekant Jo kraują ir šiek tiek pradėjau panikuoti. Man nereikėjo, kad kažkas mirtų man vos tik išėjus iš kalėjimo. Aš dar norėjau pabūti laisvėje.

- Mums reikia pagalbos! - Sušukau vos tik įėjusi į vidų ir akimirksniu prie mūsų prisistatė delegacija seselių su lova ant ratukų. Atsidusdama su seselių pagalbą paguldžiau Jį ant tos lovos ir mačiau, kaip baltai apsirengusios moterys iš karto kakle pradeda ieškoti Jo pulso, bet praeitą kartą kai ieškojau, aš Jo taip ir neradau.

- Pulso ieškokit už ausų, - tariau ir tos seselės nemaloniai nužvelgė mane, o aš tik pavarčiau akis. Esu nužudžiusi daugiau žmonių, negu galiu įsivaizduoti ir žinau, jog kai kurių žmonių kakle pulso užčiuopti neįmanoma. Pas mane lygiai tokia pat problema, bet kartais tai praverčia ir vien to dėka jau net tris kartus man pavyko likti gyvai.

- Jūs gydytoja? - Keistai manęs paklausė kita seselė.

- Ne, - suburbuliavau ranka perbraukdama per savo plaukus. Neturėjau jokio noro būti čia.

- Kas būsite šiam sužeistajam? - Vėl ta pati padvalakė paklausė.

- Niekas, - šaltai atkirtau ir apsisukusi nužingsniavau link suoliuko ir ten atsisėdau. Jau numaniau, jog už kokio pusvalandžio čia susirinks visas FTB štabas ir vėl mane įgrūs į kalėjimą, nebent agentas Styles manęs neišskūs, bet nuoširdžiai tuo abejoju.

<...>

- Holt, - griežtai į mane kreipėsi Styles viršininkas ir su panieka nužvelgė mane. - Tai tavo darbas? - Paklausė grubiai sučiupdamas man už rankos ir timptelėdamas, kad atsistočiau priešais Jį.

- Galvokit ką norit, - suburbuliavau pasimuistydama, bet man nepavyko išsisukti iš Jo gniaužtų.

- Jei Styles pasakys, kad dėl to kalta tu, tada už grotų sėsi dar ilgesniam laikui. Pažadu, - jis man pagrasino ir smarkiai stumtelėjęs nuėjo. Skaudžiai trenkiausi į sieną, bet galvos pavyko nesusidaužti.

Kuo toliau, tuo labiau pradedu gailėtis, jog suknistai pasirašiau tuos dokumentus ir aš išėjau į laisvę. Kažkodėl norėjau būti laisva, bet tai taip pat kainuoja. Tikriausiai viso Londono policija yra sustiprinta vien dėl to, jog pati Claire Holt išėjo į laisvę. Aš irgi bijočiau pati save sutikti, nes esu net per bjauri būti bjauri. Na aišku, kalbu apie savo charakterį.

Sėdėjau žvelgdama į laikrodį ant sienos ir supratau, jog čia jau sėdžiu net tris valandas. Jei galėčiau, tada išeičiau, bet neturiu kur. Esu visiškai basa ir net neturiu savo lovos, kur galėčiau gyventi, nebent už man duotus pinigus galėčiau nusipirkti savo butą, bet kažin ar man jo be prireiks. Gali būti, jog vėl grįšiu ten, iš kur ką tik išlindau.

Man pabodo tas laukimas ir tiesiog pakilusi iš savo vietos išėjau į lauką įkvėpti gryno oro. Man reikėjo heroino dozės, arba parūkyti, bet dėja neturėjau nei to, nei to. Žvalgydamasi priėjau prie agento Styles automobilio, kuriuo ir atvažiavome ir atsisėdusi į vairuotojo vietą pradėjau šniukštinėti visus kampus kažko ieškodama ir nudžiugau net po keleivio sėdyne radusi cigarečių pakelį. Keista, kodėl jis ten?

Per daug apie tai negalvodama išsitraukiau vieną žudantį pagaliuką ir iš savo striukės kišenės išsitraukusi žiebtuvėlį prisidegiau ją giliai įtraukdama atpalaiduojančių dūmų į savo plaučius. Šoktelėjau tiesiog savo vietoje, kai kažkas pabeldė į automobilio langą. Dabar buvo jau gan vėlus vakaras ir prietemoje kažką sunkiai galėjau įmatyti.

- Ko? - Šiurkščiai paklausiau atidarydama automobilio dureles ir išlipdama iš Jo tiesiai prieš pat jauną pareigūną, kuris iš karto matėsi, jog yra vietinis.

- Jus kviečia, - jis pranešė ir man užtrenkus dureles, numetus nesurūkytą cigaretę ant žemės ir nuėjus pradėjo sekti mane kaip tikrą nusikaltėlę. Iš tokio Jo veiksmo galėjau teigti, jog ten tikrai bus nelinksma. Na, tikrai ne man.

Iškelta galva žengiau link to agento palatos ir net nesibeldusi įėjau į ją pamatydama tuos visus nesveikus farus toje palatoje. Jie pasišlykštėjusiais žvilgsniais nužvelgė mane, bet man mažiausiai tai rūpėjo.

- Holt, norite kažką pasakyti? - Paklausė vienas vėdaras iš tų agentų.

- Ne, - ramiai tariau ir prie manęs priėjus tam pačiam pareigūnui ištiesiau rankas, nes maniau, jog Jis man uždės antrankius, bet klydau, nes Jis man į rankas įbruko mano manymu to agento sveikatos knygelę ir pasimetusiu žvilgsniu pažvelgiau į Jį.

- Važiuokite su agentu Styles namo, - jis tik tiek tiek ištarė ir sutrikusi pažvelgiau į lovoje gulintį vyrą, kuriam sugebėjau praskelti galvą. Jis manęs neišskundė. JIS manęs suknistai neišskundė.

Kadangi skaitytojų skaičius nėra dar didelis, tad nereikalausiu nuomonių kaip kitose savo istorijose, bet jei norit, galit bent trumputę nuomonytę suraityti komentaruose ;)