Swindler - (I)

10.

Lėtai sliūkindama tamsiomis pakampėmis stengiausi niekam nematant įsmukti į Agento Styles butą. Jau buvo gerokai po vidurnakčio ir buvau dingusi visas dešimt valandų. Bijau, jog kažkas mane pamatė, bet esu linkusi tikėti tuo, jog aš klystu ir baiminuosi be reikalo.

Pakilusi liftu į reikiamą aukštą tyliai priėjau prie durų ir paliečiau rankeną. Lėtai ją palenkiau žemyn ir mano nuostabai jos buvo neužrakintos. Kaip kokia puskvaišė šypsodamas tyliai įsmukau į butą ir po savęs uždariusi duris lengviau atsikvėpiau. Nusispyrusi batus nuo kojų paspyriau juos po spinta ir atsitraukusi striukę ją nusivilkau, bei pakabinau ant pakabos. Tai nebuvo mano namai, bet jau čia jaučiausi kaip būtent ten. Uh, žinau, kad tai nemandagu.

- Kur buvai? - Šaltas it ledas balsas privertė mane sustingti ir net pamiršti kaip reikia kvėpuoti.

- Neprivalau tau aiškintis, - sumurmėjau ranka perbraukdama per savo plaukus ir nepatenkinta išleidau garsą panašų į urzgimą. Jis visada toks erzinantis?

- Na matai, tu gyveni su manimi, tad kaip ir esu atsakingas už tave, - tarė ir prieblandoje galėjau Jį matyti stovint atsirėmus į sofos atlošą. Jo rankos buvo sukryžiuotos ant krūtinės ir dabar tikrų tikriausiai Jis priminė tą nepakenčiamą farą. - Žinau, kad buvai susitikusi su dvyniais ir savo seserimi, - staiga Jis pareiškė taip mane tikrai suerzindamas.

- Nežinojau, jog apyrankė ant kojos daro tokius stebuklus, - suirzusi pasišaipiau ir parodydama savo nepasitenkinimą apėjau Jį atsisėsdama ant sofos ir gavusi progą ištiesti savo kojas suaimanavau lyg patirdama nuostabų orgazmą.

- Aš tave sekiau, - su pasitenkinimu balse pasakė Jis atsisukdamas visu kūnu į mano nugarą ir pasviro labiau link manęs. Jo artumas mane tikrai keistai erzino.

- Nejau darbo neturi, kad mane sekioji? - Pasipiktinusi suurzgiau ir mažiausiai kreipdama dėmesį į agentą per galvą nusivilkau savo palaidinę kažkur ją numesdama. Dabar norėjau miego.

- Aš tavo išėjimu į laisvę rūpinausi ne tam, kad vėl pradėtum savo senuosius darbelius, - vaikinas sušnypštė visai man prie ausies.

- Dieve, aš tik su Jais susitikau. Tai dar nereiškia, jog vėl platinu narkotikus, - pavartydama akis suburbėjau ir atsisegusi džinsų sagą nusitempiau kojomis kelnes ir numečiau ten pat, kur ir maikutę.

- Tokia kaip tu negalima pasitikėti, - vaikino balsas vėl tapo ledinis.

- Suprask, Jie yra mano šeima. Tai mano gyvenimo dalis. Tu esi faras ir tik žinai mano gyvenimą iš nusikaltimų pusės. Tie žmonės su manimi jau buvo nuo pat pradžių. Juk ir pats turi šeimą, kuri tau rūpi, - tariau pavarčiusi akis ir giliai įkvėpusi iškvėpiau pro burną. Nepažinojau Jo, bet juk vis tiek visi turime sau artimus žmones, kurie mums svarbūs.

- Tiesiog eik miegoti, - Styles akimirksniu balsas pasikeitė ir man nespėjus įžvelgti Jo veido mimikos Jis apsisuko ir nuėjo į savo kambarį uždarydamas duris. Buvau per daug išvargusi, kad galvočiau ką pasakiau ne taip, tad nuo sofos atkaltės pagriebiau rudą pledą ir juo apsiklojusi pagaliau gavau progą išsitiesti ir galiausiai išsimiegoti.

<...>

- Šiandien planuoju eiti į prekybos centrą ir nusipirkti naujų rūbų, - tariau atsikąsdama raudono obuolio ir pakėlusi akis pažvelgiau į priešais sėdintį Agentą Styles. Šį rytą Jis buvo kaip niekad tylus.

- Ir kodėl man tai sakai? - Jis paklausė net nepakeldamas akių nuo savo pusryčių lėkštės. Tai buvo keista turint omenyje Jo vakarykštį susidomėjimą mano asmenine veikla.

- Kadangi vakar net mane sekei, tad nusprendžiau šį kartą pati pasisakyti, - kiek pašaipiai atsakiau į Jo klausimą ir vėl atsikandau obuolio. Su laisva ranka pirštu vedžiojau aplink savo kavos puodelio briaunas ir jaučiausi nejaukiai taip keistai kalbėdama su šiuo vyru.

Styles nieko nebe atsakė ir aš taip pat nebeturėdama daugiau ko Jam pasakyti pasiėmusi savąjį kavos puodelį pakilau nuo stalo ir išmetusi griaužtuką į šiukšlių dėžę nuėjau į svetainę ir įsijungiau televizorių. Aš puikiai supratau, jog taip erzinu Agentą. Aš taip pat erzinčiausi, jeigu kažkas be mano leidimo mano valdose elgtusi kaip savo namuose. Bet kadangi mes gyvename kartu - teks susitaikyti.

Ištiesusi kojas ant kavos stalelio akis įsmeigiau į televizoriaus ekraną ir prie lūpų priglaudusi kavos puodelį atsigėriau skysčio esančio jame. Aš visada mėgdavau kavą, nes vienu metu ji buvo vienintelis mano maistas. Na aišku, kalėjime jos negaudavau, tad dabar turiu puikią progą atsigriebti už tai gerdama Agento Styles priklausančią kavą.

- Aš galiu tave nuvežti, - staiga tarė į svetainę įžengęs Styles su puodeliu rankose. Šiandien Jo plaukai buvo surišti į dailų kuodą, kuris Jam tiko. Ironiška, bet šiandien mūsų plaukai atrodė taip pat. Bet ne mes.

- Jei tik gali, - linktelėjau sutikdama ir atsidususi pagaliau ištuštinau visą savo kavą ir pakilusi iš savo vietos nusliūkinau į virtuvę išsiplaudama savo puodelį, bei Styles.

Sutvarkiusi virtuvę nusišluosčiau rankas į virtuvinį rankšluostį ir pasirengusi važiuoti apsipirkinėti patraukiau link durų. Iš po spintos išsitraukiau savo batus ir juos apsiaviau. Apsivilkau striukę ir ant kaklo užsivyniojau šaliką.

Daugiau man nieko nereikėjo. Džiaugiausi, jog vakar susitikau su dvyniais ir seserimi, nes turėjau progą atgauti visas savo kreditines, tad šiuo metu nebesu išlaikytinė Claire. Dabar, jeigu noriu, galiu net nusipirkti jachtą ir apie jos sumą net negalvoti. Man patinka.

<...>

Vos tik mums įžengus į prekybos centro vidų mane užplūdo prisiminimai iš mano ankstesnio gyvenimo. Ėmusi valdžią į rankas tiesiu taikymu nuskuodžiau į apatinio trikotažo parduotuvę. Agentas Styles sakė man iš paskos ir nei trupučio nesutriko dėl mano pasirinktos parduotuvės.

Kitos merginos akivaizdžiai Jį nužiūrinėjo, bet pamačiusios mane tuoj pat susiraukdavo ir nusisukdavo. Dieve, aš tikrai negalėčiau miegoti su faru!

- Juodus ar raudonus? - Pati savęs tyliai paklausiau į vieną ranką paimdama juodus apatinius, o į kitą raudonus. Tai buvo dvi mano mėgstamiausios spalvos, tad buvo sunku išsirinkti kurio noriu labiau.

- Imk abu, - staiga tarė man už nugaros stovintis Agentas Styles. Kreivai į Jį pažiūrėjau, bet po to nusprendusi nekreipti į Jį dėmesio padariau taip, kaip Jis patarė ir patenkinta savimi nužygiavau link kasos, kad galėčiau susimokėti. Būčiau apsisprendusi ir pati.

Susimokėjus už savo pirmuosius pirkinius patenkinta nužygiavau link sekančių parduotuvių. Sutikusi Agento žvilgsnį Jo akyse pastebėjau nuovargį ir ryškias nemigos žymes. Na, kadangi aš nusprendžiau apsipirkti, tad mielasis Agentas tikrai neras ramybės šiandien su manimi.

Juk Jis pats pasisiūlė mane atvežti. Tiesa?