Swindler - (I)

7.

Jau beveik paryčiais grįžome atgal į Styles butą ir Jis per tą ilgą laiko tarpą nepratarė man nei žodžio. Niekaip negalėjau suprasti, kodėl Jis manęs neišskundė, bet buvau Jam už tai dėkinga. Norėjau dar pabūti laisva, nes dar nėra nei paros, kaip aš laisvėje.

- Gal turi kokių moteriškų rūbų? - Paklausiau turbūt pačio kvailiausio klausimo. Iš kur pas vyrą bus moteriškų rūbų, jei dar niekada nemačiau jokios merginos šalia Jo, nors Jis karštas.

- Kažkur dar laidėsi sesers palikti keli rūbai, - jis tyliai sumurmėjo ir nusivilkęs striukę pakabino ją ir nuėjo prie didelės spintos ją atidarydamas ir pradėdamas raustis.

- Tu turi seserį? - Susidomėjusi pasiteiravau atsiremdama į šalia stovinčią sieną ir susinerdama rankas ant krūtinės.

- Taip. Ji vyresnė už mane ir kurį laiką gyveno čia su manimi, - jis paaiškino, lyg bijodamas, kad galiu pagalvoti kažką ne taip.

- Aš irgi turiu seserį, - sumurmėjau sau panosėje ir agentui Styles atsisukus į mane Jis man ištiesė kelis rūbus ir net nepažvelgęs man į akis įbruko man juos į rankas ir nusisuko uždaryti spintos. - Ačiū, - padėkojau, bet tai labiau buvo padėka ne už rūbus, o už savo poelgį. Gailestis man buvo svetimas jausmas, bet dabar jis man draskė krūtinę kaip su kokiais peiliais.

- Prašom, - sumurmėjo prieidamas prie vonios durų.

- Ne, ačiū kad nepaskundei, - Padėkojau. Visi šie dalykai: gailestis, atsiprašymai, kaltė man buvo svetimi ir net nenumaniau, kaip man iš tikrųjų reikia elgtis.

- Yeh, kam rūpi, - jis suburbėjo ir dingo už rudų medinių durų. Pasinaudojusi proga, jog likau viena greitai nusimečiau savo visus rūbus, kuriuos buvau apsivilkusi ir pasiėmusi Styles ištiestus rūbus išlanksčiau juodus džinsus ir apsivilkau juos. Jie buvo per daug aptempti ir taip mano užpakalis atrodė kur kas didesnis, bet tai vis geriau, negu maniškiai suplėšyti ir dar ištepti agento krauju.

Pasiėmusi į rankas duotą palaidinę susiraukiau. Jis tikrai atrodė maža ir pažiūrėjusi į rūbo dydį atsidusau. Net labai norėdama negalėčiau įlįsti į ją, nes ji buvo tam per daug maža. Nusivylusi atgal apsivilkau juodą maikutę, kuri taip pat priklausė Styles ir susitvarkiusi kitus rūbus iš savo krepšio išsitraukiau šukas ir jomis perbraukiau per savo plaukus taip juos iššukuodama.

Nebežinodama kaip man elgtis nuėjau į virtuvę ir pradėjau landžioti į spinteles ieškodama kažko valgomo. Nuo pat tada, kai išėjau į laisvę savo burnoje neturėjau nė kąsnio ir dabar tikrai buvau alkana ir jei nieko kito nebūtų, tai net išdrįsčiau suvalgyti mėsos kepsnį, nors tiesiog nekenčiu mėsos.

Nudžiugau spintelėje radusi sausų pusryčių. Nors tai padės numalšinti alkį. Na, niekada nepasižymėjau dideliu apetitu, bet nevalgius beveik visą parą organizmas pradeda tiesiog to reikalauti, bet pas Styles beveik nieko nėra valgomo.

Laukdama išeinančio agento iš vonios kambario užkaičiau kavinuką ir paėmusi du puodelius pastačiau juos šalia ir atsirėmiau į spintelę apsižvalgydama. Čia buvo pakankamai vietos ir tikrai jauku, bet tai neprilygo tam jaukumui, kai tu esi su savo artimaisiais. Tikriausiai niekada nepamiršiu to vaizdo, kurį išvydau vos tik su seserimi įžengus į namus. Mūsų tėvų lavonai buvo išdarkyti taip, kad vos galėjome juos atpažinti.

Krūptelėjau, kai kažkas atsikrenkštė ir pakėlusi akis išvydau agentą Styles vien su baltu rankšluosčiu ant juosmens. Jis įdėmiai nužvelgė mane nuo galvos iki kojų ir susiraukęs pažvelgė man į akis.

- Ji man buvo per maža, - paaiškinau dar Jam nespėjus užduoti klausimo.

- Bet tu juk žinai, jog kiti pagalvos, jog mes mylėjomės, jei tu ten nueisi su mano maikute, - jis tarė prieidamas arčiau manęs ir paėmęs kavinuką, kuris stovėjo už manęs, įsipylė kavos į puodelį ir pastatęs atgal kavinuką abiem rankomis įsirėmė į spintelę visai šalia manęs. Galėjau jausti Jo kūno šilumą sklindančią nuo Jo ir ji tikrai buvo maloni.

- Tu galvoji, jog man rūpi kitų nuomonė? - Paklausiau ranka perbraukdama per jau sausus ir iššukuotus plaukus. - Jei man būtų kažkada tai rūpėję, tada gyvenime nebūčiau tapusi tokia kale, kokia esu dabar, - pridūriau atšlydama nuo spintelės ir apsisukusi taip pat įsipyliau kavos į kitą puoduką.

- Tu ne kalė, - jis pareiškė.

- Nereikia meluoti. Žinau kokia tavo nuomonė apie mane ir tikrai to nenuslėpsi. Tu tiesiog nekenti manęs vien dėl to, jog esu nusikaltėlė. Puikiai tave suprantu ir nesmerkiu, nes ir pati karatais nesididžiuoju savo poelgiais, - kalbėjau pažvelgdama į Jo žalias akis. Niekada nemėgau būti atvira ir kažką pasakoti, kas susija su mano asmeniniu gyvenimu, bet dabar kažkodėl pradėjau Jam teisintis.

Šis asmuo mane tiesiog priverčia keistis net nededant daug pastangų į tai. Tikriausiai Jis to net nepastebi.

- Gerai. Važiuojam į darbą, - jis akivaizdžiai pakeitė temą ir apsisukęs ant kulno nužingsniavo link miegamojo. Jis buvo visai kitoks, negu prieš tai, kai Jam praskėliau galvą. Gal Jam tikrai koks smegenų sutrenkimas? Jis visai kitaip elgiasi su manimi. Jam tikriausiai pasimaišė.

- Tu greitai? - Šūktelėjau, kad Jis išgirstų. Norėjau valgyti ir planavau Jo prašyti, kad sustotume kokioje nors kavinėje bent užkąsti.

- Taip. Papusryčiausime ten, - jis pranešė pusnuogis išeidamas iš kambario ir mano žvilgsnis automatiškai nukrypo link Jo ištreniruoto pilvo preso. Nors Jis ir buvo FTB dalis, bet Jo kūną puošė gausybė tatuiruočių, kurios Jo kūną padarė dar labiau seksualesniu.

- Kodėl turi tiek daug tatuiruočių? - Man šis klausimas tiesiog išsprūdo iš burnos ir tai ištarusi jaučiau, jog mano skruostus išmuša raudonis. Ir tai man nebūdinga, nes net sekso metu visada būdavau drąsi, bet dabar pradėjau gėdytis net tokio nekalto klausimo.

- Tai istorija, - jis tarė savo pasakišką kūną paslėpdamas po balta medžiaga ir pagaliau galėjau atplėšti savo akis nuo Jo.

- Tai nuo dabar jau žadi būti mielas? - Paklausiau tikėdamasi, jog Jis nebebus toks asilas.

- Tik greičiau judinkis, žemės kirmėle, - jis nepatenkintas sukomandavo ir dabar tikrai supratau, jog Jam nėra joks smegenų sutrenkimas, nes tas niekšas ir asilas agentas Styles vėl grįžo toks pats, koks buvo.

Tikriausiai Jam tereikėjo atsigauti po šoko, kai Jį supartalino mergina su papais.

Ką manot?