Swindler - (I)

3.

Stovėjau po karšto vandens srove ir stengiausi bent kažkiek išsibudinti. Vis dar jaučiau heroino poveikį savo organizme ir iš vienos pusės tai buvo gerai, nes buvo linksma, bet kita vertus rytoj turėčiau išeiti į laisvę, tad reikia būti blaivo proto.

Baigusi praustis savo kūną nusišluosčiau jau murzinu rankšluosčiu ir iš karto vėl įlindau į savo šlykščią kalėjimo uniformą.

Kaip visada manęs prie durų laukė sargybinis ir surakinęs nuvedė atgal į kamerą, kur jau radau senai matytą savo kameros draugę.

- Mole! - Vaidindama nustebusią suplojau rankomis ir pažvelgiau į tą merginą. Ji buvo saugoma taip pat, kai ir aš, tad Jai iš čia ištrūkti buvo tokios pat galimybės, kaip ir man.

- Claire, - ji tiesiog pavartė savo akis ir patogiau įsitaisė ant savo gulto. Man Ji niekada nepatiko, tad kartais pasimėgaudavau Jos primušimu.

- Kaip tavo nosytė? - Papūsdama lūpas paklausiau ir atsisėdusi ant savosios lovos iš po pagalvės išsitraukiau sąsiuvinį ir pasidėjau jį sau ant kelių susirasdama parkelį.

- Būna ir geriau, - pasipūtusiai atsakė ir fyfiškai pakedenusi savo plaukus įniko skaityti kažkokio žurnalo. Pasinaudojusi proga, jog Ji užtilo, atsiverčiau švarų puslapį sąsiuvinyje ir pradėjau rašyti savo mintis. Man visada reikėdavo kažkaip ir kažkur išsilieti, tad suradau būdą viską surašyti ant popieriaus lapo.

<...>

- Claire Holt, susirinkite savo visus daiktus ir eime su manimi, - man dar net nespėjus išsikabaroti iš kieto gulto išgirdau vyriausiojo sargybinio balsą. Visa susivėlusi puoliau rinktis savo daiktus, nors jų ir buvo mažai. Tik kelios knygos ir apatiniai trikotažai.

- Ką? - Cyptelėjo blondinė gulinti kitoje kameros pusėje ir pašoko iš savo vietos lyg įgelta.

- Kalinė Claire Holt yra paleidžiama, - pranešė vyriškis ir man priėjus prie grotų atrakino jas ir surakinęs išsivedė lauk. Visos merginos pradėjo švilpti matydamos, jog išeinu į laisvę. Džiaugiausi ir pati dėl to, bet kažkaip vis dar abejojau, ar mano sprendimas yra teisingas.

- Hoolt! - Šūktelėjo kažkas ir atsigręžusi išvydau tamsius Ninos plaukus. Jos veide švietė plati šypsena ir ši mergina tikrai nuoširdžiai džiaugėsi dėl manęs.

- Pasiilgsiu! - Šūktelėjau ir iš kamerų bazės buvau išlydėta ovacijomis. Sargybinis mane nuvedė į kitas patalpas ir galiausiai įėjus į kažkokį kambariuką pagaliau nuėmė man antrankius ir paėmęs dėžė su mano vardu padavė man. Tai buvo mano asmeniniai daiktai, kuriuos konfiskavo iš manęs kai buvau sulaikyta.

- Persirenk. Aš lauksiu už durų, - Tarė vyriškis išeidamas iš tos patalpos, o aš nieko nelaukusi pradėjau rengtis. Džiaugiausi galėdama išlįsti iš nepatogios kalėjimo uniformos. Ji man niekada nepatiko.

Susirinkusi visus kitus daiktus pasitikėdama savimi išėjau pro duris ir sargybinis tiesiog man linktelėjo. Nudžiugau, jog Jis manęs nebe surakino ir leido eiti šalia Jo kaip normaliam žmogui.
Mums priėjus patikros punktą patenkinta išsitraukiau pasą iš savo krepšio ir parodžiau jį moteriškei, kuri buvo atsakinga už tai.

- Gali eiti, tu laisva, - pranešė ir manoji vidinė Claire tiesiog šoktelėjo ore padarydama salto, bet išorinė Holt tapo rami.

Kai pagaliau išėjau į lauką, giliai įkvėpiau šilto, vasariško oro ir užsimerkusi pradėjau mėgautis kaitrios saulės spinduliais.

- Holt, - išgirdau jau pažįstamą balsą ir atsimerkusi pamačiau tą patį agentą, kurio dėka dabar aš laisvėje.

- Styles, - pašaipiai nusišypsojau susikišdama rankas į savo džinsų kišenes ir nužvelgdama tą vaikiną. Jo kūnas buvo tvirtas ir raumeningas, akys žalios, o ilgi plaukai surišti į dailų kuodą. Ant kaklo kabojo Jo FTB ženklelis, o prie diržo matėsi ir ginklas.

- Tokia pat, kokia ir visada, - jis pavartė savo akis ir čiupęs man už rankos pradėjo temptis link automobilio. - Dabar mums reikia nuvažiuoti į FTB štabą ir tave supažindinti su taisyklėmis, bei įlieti į gyvenimą, - tarė įsodindamas mane ir pats apėjęs automobilį sėdo už vairuotojo vietos.

Kai sustojome prie aukšto pastato pasijaučiau ne kaip, nes niekada nemėgdavau šios vietos. Visada man čia atsidūrus reikšdavo, jog sėsiu už grotų, ar teks skaudžiai sumokėti, bet šis kartas yra kitoks. Šį kartą aš esu farų pusėje, nors Jų ir nekenčiu. Bet jei dirbsiu su Jais, tai dar nereiškia, jog netęsiu savo ankstesnės veiklos.

- Jei bėgsi - pagausiu, - perspėjo išlipdamas iš automobilio, kol tuo tarpu aš jau buvau išlipusi. Palaukusi Jo pasigailėjau, nes Jis grubiai suėmė man už rankos ir pradėjo temptis link durų.

- Skauda, - pasiskundžiau nenoriai eidama su Juo ir pradėdama muistytis. Visiems patikdavo mane tampyti, bet man tai nepatiko.

- Kai apyrankė bus ant tavo kojos, tada niekas tavęs nebetampys, - sumurmėjo iškviesdamas liftą ir jam atsidarius įlipome į jį.

- Kodėl visi farai yra šmikiai? - Teatrališkai atsidusau laisva ranka perbraukdama sau per veidą.

- Todėl, nes Jūs žemės kirmėlės, kurios neleidžia ramiai gyventi, - atšovė ir atsidarius lifto durims stumtelėjo mane į priekį. Pasitaisiusi krepšį ant peties kaip paklusnus šunytis nusekiau paskui agentą Styles ir mes įėjome į didelį kabinetą, kur prie stalo sėdėjo jau matytas snukis. Uh, ironiška, bet dabar turėsiu kęsti Jį.

- Claire Holt, - jis tarė atsistodamas iš savo vietos ir priėjusi arčiau paspaudžiau Jo ranką.

- Greičiau dėkit man tą apyrankę ant kojos, - sumurmėjau sudribdama į kėdę prieš Jo stalą ir susikroviau kojas ant šalia esančios.

- Uždėsim, bet pirmiau pasakysiu geriausią dalyką, - jis šlykščiau nusišypsojo ir nuėjęs prie savo seifo atidarė jį. - Tam, kad atrodytum lyg ne iš kalėjimo išėjusi mergina, mes tau duosime pinigų, parūpinsime automobilį ir, kad nekiltų įtarimų, apsigyvensi su agentu Styles, - jis tarė pažvelgdamas tai į mane, tai į tą Styles.

- Ką? - Abu vienu metu sušukome.

- Aš negyvensiu su faru! - Užprotestavau pašokdama iš savo vietos.

- Aš negyvensiu su nusikaltėle, - man pritarė agentas Styles, bet tas senas pirdalas tiesiog nusijuokė ir pasiėmęs pilką apyrankę priėjo prie manęs.

- Gyvensit,-  pareiškė ir pakėlęs mano koją staigiu judesiu ant mano kojos uždėjo apyrankę, o raktus mestelėjo agentui.

Tai baigsis tikrai ne kaip...

Faras ir nusikaltėlė po vienu stogu. Kaip jums? :D