30 boys And 15 Girls(BAIGTA)

9 dalis

Naujokams išėjus likau prie stalo sėdėti su Luku ir Kalebu. Jie keistai į mane žiūrėjo.
-Kas?!-neiškentus paklausiau.
-Kodėl pasirinkai Janson?-paklausė Lukas.
-Nes pasirinkau. Iš vis, kodėl tau rūpi, juk mes ne pora ir apskritai negalime kalbėti apie tokius dalykus.
-Atrodo kitaip...
-Tai pakrapštyk akis, gal geriau matysi!-visa gerkle rėkiau ant Luko, taip atkreipdama dėmesį į save.
-Bet juk tu pažadėjai!-neišlaikė ir jis.
-AR TAU ATRODO KAD TOKIA KAIP AŠ GALĖTŲ SUSIMESTI SU NAUJOKU?! AŠ NE IŠ TŲ KURIOS NESILAIKO PAŽADŲ!
-Bet juk kažkada palūši ir įsimylėsi!
Atsistojau ir trenkiau Lukui per skruostą.
-Ar tu pats nutuoki ką kaltini tokiu NUSIKALTIMU?!!-užrėkiau ir išėjau iš valgyklos. Kaip visada...skandalas. Visi apstulbę liko sėdėti valgykloje o aš kaip visada nusiploviau. Lukas! Tas šūdžius drįsta mane kaltinti tokiais dalykais, kurių išsižadėjau Dievo akivaizdoj. Nekenčiu jo. Keista, nes pirmą kartą jis taip elgiasi. Teks jį stebėti.
Treniruotėms pasibaigus laikrodis išmušė 20:00. Dar daug laiko iki budėjimo. Nukeliavau į dušą...man tikrai reikia nusiprausti. Šaltam vandeniui leidau tekėti mano kūnu. Kaip gera jausti lašelius, lenktyniaujančius mano rankomis, kojomis ir nugara.

22:15

Nusileidau į rūsį ir ten radau Logan.
-Ką čia veiki?-paklausiau.
-Man Lukas liepė nusileist į rūsį. Sakė, kad atsineš žaislų ir pademonstruos kaip jie veikia.
-Tau budėjimas už daugiau nei pusvalandžio. Keliauji į miegamąjį ir pasiruoši. Jei sutiksi Luką pasakyk, kad Bosė liepė grįžti.
-Gerai.-atsakė Logan ir nuėjo.
Priėjau prie kaip visada ginklais apkrauto stalo ir prie mylimojo diržo prisisegiau ginklų. Tada išgirdau žingsnius. Atsisukus pamačiau Luką.
-Ko reikia?-šaltai paklausiau.
-Noriu atsiprašyti dėl šiandien įvykio. Tai buvo...net nežinau kas tai buvo. Atsiprašau tavęs.
-Nepykstu ant tavęs dėl to. Man tik keista. Iš oro užsipuoli mane... tikrai keista.
-Aš pats nenutuokiu, kodėl.-pasakė jis man. -Keliauju budėti.
-Palauk.-paliepiau.- Kokius žaislus norėjai parodyti Logan?
-Apie ką tu?-nieko nesupratęs paklausė Lukas.
-Tu juk liepei jam būti rūsyje, kol atsineši žaisliukus kelis ir pademonstruosi, kaip jie veikia.
-Aš to tikrai nesakiau.-pasimetęs žiūrėjo į mane Lukas.
-Nesvarbu. Pamiršk.-pasakiau sudvejodama.- Laisvas.
Lukas išėjo o aš kaip vidada... prisidegiau cigaretę ir neskubėdama keliavau link viršutinio aukšto, kuris veda ant stogo. Prie įėjimo ant stogo jau stovėjo Janson.
-Labas.-nelauktai nusišypsojo jis man.
-Labas.-stengiausi išlaikyti šaltą toną.
Abu nukeliavome ant stogo, nuo kurio atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas. Janson akys žibėjo nuo negalėjimo atsigrožėti vaizdu.
-Čia taip gražu.-pasakė jis.
-Priprasi. Aš ir iš pradžių lydžiausi, bet po to supratau, kad šis vaizdas nieko vertas. Taigi, ant stogo budime dėl to, kad pastebėtumėm atskrendančius lėktuvus. Jei budi ir žinai, kad atskrenda lėktuvas. Iš tos dėžės,-parodžiau į netpliese esančią dėžę.-Išsiimi dvi mėlynai šviečiančias lazdas ir jomis mosuoji nurodyta kryptimi. Jei lėktuvas nelaukiamas, duodi garsinį signalą budintiems apačioje. Tiesiog rėki ar kaip nori.
-Supratau.-po ilgo klausymosi pasakė Jazz.-Toje dėžėje tik lazdos?
-Žinoma ne.-pasakiau ir priėjau prie dėžės.-Čia turim ginklų, su kuriais galima apginkluoti tris asmenis. Matai tą 'kambariuką'?-paklausiau rodydama į duris, vedančias į kambarį ant stogo.-Ten yra kulkosvaidis ir keletas bombų. Dėl viso pikto. Nieko įdomaus budėjime nėra. Tiesiog stebi dangų ir tiek.
-Nemanau kad dviese turėtų būto liūdna.-pašaipiai pasakė jis.
-Ir ką siūlai?-pakėliau antakį.
-Nežinau. Turbūt pažaisti 21 klausimą negalime.
-Gal ir galime, bet tai turi likti tik tarp mūsų. Supratai?-paklausiau, gal kiek per daug pasitikėdama juo.
-Žinoma. Gerai... kokia tavo mėgstamiausia spalva?
-Tamsiai mėlyna. Tavo?
-Žalia. Kodėl visi vilkite juodai?
-Kad tamsoje galėtumėme geriau pasislėpti. Kas sudaro tavo šeimą?
-Aš ir mano jaunesnioji sesuo.-atsakė jis.- Mes našlaičiai. Paėmėte mane į šią gaują, o ji liko vaikų namuose. Dabar neįsivaizduoju kaip ji ir kur ji... kaip čia patekai?
-Po avarijos, kuri nutiko kai man buvo 15, mirė mano tėvai. Iš įvykio vietos buvau atvežta čia ir įmesta tarp kitų kalių. Zakas, kaip šios gaujos buvusio lyderio padėjėjas pastebėjo mane, kaip stipria ir ištvermingą merginą, taigi mane perkėlė pas žudikus. Tik Zako ir draugų dėka esu tokia.
-Tai todėl labai gedėjai Zako...-susimąstė Jazz.
-Taip. Jis man buvo brangiausias žmogus čia...-patylėjus pridūriau.- Gana klausinėti. Manau, žinai pakankamai apie mane, o aš pakankamai apie tave.
- O gal paskutinį klausimą...
-Na rėšk.
- Ką reiškia tavo tatto ant raktikaulio.

Pro mano smarkiai iškirptą palaidinę matėsi skilusios širdelės tatto.
-Krikštynų dieną, kuri laukia ir jūsų, turėsite išsitatuiruoti skilusias širdis ir jūs. Visi gaujininkai turi tokią tatto, tik ją išsitatuiravę kad niekas nematytų nes "gėdijasi".-iškėliau rankas ir parodžiau kabutes ore.- Ateis diena, ir jūs privalėsite tai padaryti. Nesvarbu, norėsite ar ne.

Viltis