"New Parents"/"Nauji Tėvai"

*15 dalis*

Apsirengiau juodas kelnes, brolio juoda striukę ir žinoma juodus kedus. Net šalmas mano juodas.

Stovėjau prieš didelį veidrodį savo kambaryje. Užsidėjau šalmą ant galvos ir susikišau savo trumpus plaukus, nenoriu, kad kas nors pamatytų, jog esu mergina. Noriu išvengti pašaipų, jog esu silpna ir negaliu jų aplenkti. Bus geriau jeigu visi galvos, jog esu vaikinas. Paskutinį kartą nužvelgiau save veidrodyje nuo galvos iki kojų ir giliai įkvėpusi išėjau iš kambario.

Išėjau į kiemą ir ten jau stovėjo mano baltas motociklas.
Juoda ir balta- tai dvi, viena kitai labai tinkančios spalvos.

Atsisedusi ant motociklo išvažiavau iš namų kiemo ir pasukau link stadiono, kur ir turi vykti lenktynės.

Nuvažiavusi ten atsistojau į savo vietą, prie starto linijos. Kiti lenktynininkai jau buvo susirinkę ir taip pat stovėjo savo vietose. Prie manęs priėjo mergina apsirengusi marškinėlius, kurie nedengia pilvo ir šortus, kurie vos dengia jos sėdmenis. Ji man ant nugaros užklijavo lapą su 10-tu numeriu.

Haris

Visi jau stovėjome savo vietose, kai į stadioną įvažiavo baltas motociklas. Jis lygiai toks pat kaip ir Zofijos. Keista. Bet tai tikrai negali būti ji. Netikiu, kad ji išdrįstų lenktyniauti tikrose lenktynėse.

Zofi

-Na ką gi...Turit penkais minutes pasiruošti iki lenktynių pradžios,-tarė lenktynių vedėjas,-Beje turime naujoką,-iškėliau ranką į virš, parodydama, kad tai aš čia naujokė.

Per tas penkias minutes visi dalyviai ruošėsi lenktynėms spausdami gązus ir tamsūs dulkių debesys užliejo visą stadijoną. Buvo sunku ką nors matyti, bet viskas greitai išsisklaidė.

-Pasiruošt, dėmesio,-pradėjo vedėjas,-Maršt!-surekė į mikrofoną ir merginai iškėlus ranką su vėliavą, visi lenktynininkai pasileido nuo starto linijos, su jais ir aš.
Iš pradžiu važiavau paskutinė, bet paspaudusi gazą pasivijau du lenktynininkus ir juos lengvai aplenkiau.

Visi važiavome nežmonišku greičiu ir rizikavome savo gyvybėmis dėl kažkokių 5000 eurų. Bet aš privalau laimėti ir padėti broliui išsikapstyti iš to mėšlo, į kurį giliai įklimpo.

Aplenkiau visus dalyvius išskyrus vieną ant juodo motociklo. Jis niekaip nenorėjo man pasiduoti. Dar labiau nuspaudžiau gazą ir privažiavau taip, kad važiuotume vienas šalia kito. Jam atsisukus į mane, pro jo šalmo langelį pamačiau jo žalias akis. Jos man buvo labai pažįstamos, bet dabar man rūpėjo visai ne tai, dabar man rūpėjo laimėti lenktynes ir gauti tuos nelemtus 5000 eurų.

Žaliaakis privažiavo arčiau manęs ir su savo juodu motociklu pastumė mane į šoną norėdamas, jog nukrisčiau, bet deja jam nepavyko. Koks šūdžius, įbrėžė mano naują motociklą.

Pamatęs, jog vis dar važiuoju jis vėl privažiavo prie manęs ir nustūmė mane nuo trasos. Greitai dėjau ant stabdžių. Neišlaikiusi pusiausvyros nukritau ir nusiridenau toliau nuo motociklo...