"New Parents"/"Nauji Tėvai"

*17 dalis*

Zofi

Vis dar žiūrėjau į vaikiną žaliomis akimis, kai jis, kaip ir visi kiti lenktynių dalyviai, nusiemė šalmą. Ir tada supratau kieno yra tos smaragdinės akys. Jos yra Hario. To paties Hario iš mokyklos. Tai jis sugadino mano motociklą.

Minutėlę žiūrėjome vienas kitam į akis nieko nesuprasdami, kol pajaučiau kaip mano smakru bėga kraujo lašelis. Jis pamatė tai ir jo akyse matėsi dar didesnis sumišimas.
Galiausiai atsipeikėjau ir nuleidusi akis nulipau nuo pakylos.
Žmonės jau skirstėsi ir pamačiau pro juos besibraunantį Harį. Jis bėgo link manęs.

-Ko nori, Hari?-paklausiau net nepasižiūrėdama į jį ir šlubuodama ėjau toliau,-Sugadinai mano motociklą,-piktai tariau.

-Žinau. Aš...aš tikrai labai atsiprašau, aš nežinojau, kad tai tu,-apgailestavo jis. Nekreipiau dėmesio į jį ir ėjau toliau prie savo motociklo,-Zofi?-sustojau ir atsisukau į jį,-Ar tau viskas gerai?

-Kaip matai...-pavarčiau akis ir ruošiausi eiti, bet jis atsistojo prieš mane.

-Leisk bent sutvarkyti žaizdas,-Haris žiūrėjo man tiesiai į akis, bet aš nuleidau jas ir pastūmiau jį į šoną.

-Pamiršk...

Edvinas

-Zofi!-šaukiau ją iš apačios, bet ji neatsiliepė. Užlipau laiptais į viršų ir palenkęs durų rankeną atidariau jos kambario duris,-Pamaniau, gal norėsi...-nutraukiau save, kai pamačiau, kad jos kambaryje nėra,-Tai kur jinai pasidėjo?-paklausiau tyliai savęs ir apsisukęs norėjau eiti, bet mano akis patraukė spalvotas plakatas pakabintas ant sienos, virš Zofijos lovos. Tai buvo skelbimas apie lenktynes, kurios vyksta miesto stadione,-O Dieve, Zofi, tik nesakyk, kad tu ten...

Greitai nubėgau į savo kambarį pasiimti striukės, bet jos irgi ten nebuvo, negi Zofi ją pasiėmė.

Pagriebiau nuo komodos mašinos raktelius ir įsėdęs į tėčio automobilį nurūkau miesto gatvėmis ieškoti sesės.

Nuvažiavęs ten ieškojau jos po visą stadioną ir pagaliau radau ją stovinčią prie savo motociklo...su Hariu?

Zofi

Ruošiausi važiuoti, kai pamačiau atvažiuojantį tėčio automobilį. Už vairo sedėjo Edvinas.
"Prisidirbai"-"paguodė" pasąmonė.
Jis sustojo prie manęs ir išlipęs iš mašinos stipriai užtrenkė dureles.

-Edvinai, ką tu čia darai?-kiek sutrikusi paklausiau.

-Tau gyvybę gelbėju,-pasakė piktai,-O tu čia ką darai?!-vos nerėkė. Pamatęs mano kruviną koją ir kraują ant smakro dar labiau suspaudė savo žandikaulį. Jis tikrai labai piktas.

-Tave, broliuk, iš bėdos traukiu,-paėmiau jo ranką ir įdėjau laimėtą čekį. Atsisėdau ant savo motociklo ir užsidėjusi šalmą išvažiavau iš čia.

Haris

-Ar ji tave...

-Taip, Seni...ji mane aplenkė,-pertraukiau Edviną,-Jau antrą kartą,-suburbėjau, kai jis nuėjo.

Edvinas

Visą kelią namo galvojau apie sesės poelgį. Ji sudalyvavo lenktynėse dėl manęs...Rizikavo savo gyvybę, kad tik padėtų man...

*****

Rašykit ką manot, nes man atrodo aš jau nusivažiuoju....labai...
Ir nepamirškit vote jei patiko. :)))