"New Parents"/"Nauji Tėvai"

*24 dalis*

Prabudusi apsižvalgiau. Ant šviesaus ligoninės fotelio susirietęs miegojo Edvinas. Lėtai bandžiau atsisėsti lovoje, bet brolis greitai pramerkė akis.

-Zofi, pagaliau prabudai. Taip dėl tavęs jaudinausi,-greitu judesiu priėjo prie lovos. Akyse jau matėsi ašaros,-Kas tau atsitiko? Kas taip padarė? Mes tavęs su Hariu ieškojome po visą miestą. Apskambinėjome visas tavo drauges, klasiokes. Mes net paskelbėme paiešką. Sukėlėm ant kojų visas pareigas...Net neįsivaizduoji kaip aš išsigandau, kai Haris man paskambino ir pasakė, kad rado tave leisgyvę skerstgatvy, be jokių gyvybės ženklų.- viską greitai išrėžė ir stipriai įsikabino į mano ranką.

-Haris? Jis mane...rado?-paklausiau sutrikusi ir nurijau burnoje susidariusį gumulą.

-Taip, jis ant savo rankų atnešė tave į ligoninę,- ramiai pasakė.
Tai kur jis dabar??-pagalvojau.

-O kur tėtis su Izabela?-po trumpos tylos paklausiau.

-Ahh...na. Jie dar nieko nežino,-nuleido galvą į žemę,-Tai kas tau taip padarė, sese???

-Aš...aš nežinau,-pradėjau mikčioti,-Neprisimenu nieko išskyrus tą šviesiaplaukę merginą...

-Ką? Kokią merginą?-įtariai paklausė taip tarsi nutuoktų apie kokią merginą šneku. Nespėjau pradėti pasakoti kaip į palatą įsiveržė tėtis su Izabela,-Paskui privalėsi man  papasakoti apie ją, sese,-pašnibždėjo į ausį Edvinas.

-Kas tau atsitiko, mažute?? Mes kątik sužinojome,-Izabela pradėjo verkti,- Edvinai, kodėl nepaskambinai?-pamačiusi jį palatoje supyko.

-Nenorėjau jūsų jaudinti,-pradėjo gintis.

-Man viskas gerai, Izabela,-ėmiau raminti ją.

Edvinas

Stengiausi kuo tyliau išeiti iš palatos, neprižadindamas sesės. Ji užmigo nuo mano nuobodžių pasakojimų apie tai kas dedasi už ligoninės durų.

Išėjęs iš pastato apsižvalgiau. Aplinkui jau tamsu tad užsidegiau cigaretę. Šiaip nerūkau, bet ta mintis, jog vos nepraradau savo sesutės mane žlugdo. Aš atkeršysiu už ją, prižadu.

Ėjau link mašinos kur manęs laukė Haris. Visą tą laiką kol buvau pas sese jis laukė manęs čia. Vos spėjau įlipti į vairuotojo vietą jis iškart ėmė manęs klausinėti apie Zofi.

-Kaip ji?-paklausė sunerimęs ir sukinėdamas telefoną tarp rankų.

-Viskas gerai. Pasveiks,-atsidusau.

-Pasakė kas tai padarė?-vis dar nenurimo jis.

-Ne, bet paminėjo kažkokią šviesiaplaukę merginą.

-Olivija. Aš ją užmušiu!-surėkė ir trenkė kumščiu į mašinos dureles.

-Wow. Ramiau Hari. Aš irgi pagalvojau apie ją, kai Zofi paminėjo šviesiaplaukę merginą, bet šiame mieste daug šviesiaplaukių. Kodėl tu toks įsitikinęs, kad tai padarė tavo buvusi?

-Nes ji padarytų viską, kad sugrįžtų pas mane...