This girl

6

Greitai atėjo savaitgalis. Penktadienį pasibaigus pamokoms kartu su Mikaela važiavom pas ją. Namie retai būnu. Man ten nepatinka. Suknistas tėvas nuolat geria.

Išgirdau apačioi dūžtančio stiklo garsą ir nusileidau į apačią. Emilė rinko stiklinio dubens šukes.

Tuomet pastebėjau kelias šukes su kraujo lašais. Emilė spėjo jas paimti ir išmesti į šiukšlediže. Ji dar net nepastebėjo manęs.

"Emile." Ji pasiėmė šluota ir pradėjo šluoti ten, kur katik buvo šukės. Ji manęs nemato, ar ignoruoja?

Priėjau arčiau ir paėmiau už šluotos, staiga ji sudrebėjo. "Po velnių, baisiai mane išgąsdinai!" Pažiūrėjau į ją suraukęs antakius.

"Aš čia stoviu jau kelais minutes." Ji pažiūrėjo sutrikusi. Tuomet pakilnojo pečius ir tarė: "Koks skirtumas." Atėmiau šluotą, o ji pažiūrėjo klausiamai. "Tu bent pastebėjai, kad įsipjovei su šukėmis?" "Ką?" Ji pasižiūrėjo į abu delnus. Kairiosios rankos delnas buvo papuoštas raudona žyme. Ji buvo nustebus.

"Negi nepajutai?" Paėmiau ją už rankos ir nusivedžiau į tuoletą. Ji bandė priešintis, bet piktai liepiau jai nusiraminti. Nesuprantu. Kaip gali rinkti šukes ir net nepasižiūrėti ar neįsipjovei?! Visdėlto juk turėjo pajusti. Pjūvis buvo per pusę delno.

Liepiau jai atsisėsti ant spintelės, kuri jungėsi kartu su kriaukle. Ji pakluso. Paėmiau jos ranką ir pakišau po drugnu vandeniau. Ji sudrebėjo sekundei. Vos susilaikiau nenusišypsojęs. Jos žaizda jau buvo švari.

"Ar turit pirmosios pagalbos rinkinuką?" Ji trumpam susiraukė. Ji visdar kvepėjo mėta. Jos plaukai buvo surišti į netvarkingą kuoduką. Turbūt plaukus dažė neseniai, nes šaknys buvo baltos.

"Taip. Jis mano kambarį." Jau norėjau eiti, bet ji mane sustabdė. "Harry." Atsisukau į ją. Ji sumirksėjo ir lėtai tarė: "Harry, kodėl.. Kodėl tu tvarkai mano žaizdą?" Pastovėjau minutėlę. Išties nežinonau kodėl. Man buvo pikta, kad ji susižeidė ir to net nepastebėjo. Tiesiog pakilnojau pečius, kaip ji padarė tai apačioi. Jau norėjau suktis ir eiti, bet ji vėl prabilo. "Harry, negi pamiršai?" Pakėliau antakius, o ji nulipo nuo spintelės ir eidama į savo kambarį tarė: "Į mano kambarį negalima."

Netrukus ji gryžo raudona dėžute. Paėmiau dėžutę iš jos. "Žinai aš ir pati galiu susitvarkyti." Pavarčiau akis. Ji vos girdimiai ištarė " tai būtų ne pirmas kartas." Pakėliau akis, o ji savąsias tik nudelbė žemyn. Užtepiau dezinfekavimo skysčio ir sutvarsčiau jai ranką.

Poto ji tik padėkojo ir išėjo iš vonios kambario. Palikau dėžutę ten pat. Emilė virtuvėje baigė tvarkytis. Pastebėjau jos kuprinę ant kėdės. Ji buvo išsipūtusi.

"Kažkur išeini?" Ji pažvelgė tiesiai man į akis. Minutėlę stebėjo mane. "Taip" tiek tepasakiusi, pasiėmė kuprinę ir išėjo pro duris.