This girl

8

Tas dvi dienas kol buvau pas Mikaela, Emilės nebuvo.

Pirmadienį mačiau ją mokykloje. Per pietų pertrauką ji buvo prie savo spintelės. Dėjosi ten knygas. Priėjau jai už nugaros. Ji visa stipriai kvepėjo mėtomis. Gaiva. Man patinka tas kvapas. Norėjau su ja pasišnekėti, bet ji staiga išėjo nę nepastebėsusi manęs.

Neturėjau jokio noro važiuoti pas Mika. Ji visą dieną lindo prie manęs, jei atvirai man ji nusibodo. Palikčiau ją, bet tuomet negalėčiau kaip niekur nieko ateiti ir pamatyti Emilės jos namuose.

Parvažiavęs nieko neradau namie. Mama dirbo. Nuėjau į savo kambarį ir užmigau vos kritęs į lovą.

Pabudau tik paryčiais kai supratau jog reikia paskubėti jei noriu spėti į pamokas. Pala. Pirma literatūra. Emilė ten taippat turi būti.

Nuėjau į vonią, išsimaudžiau ir susitvarkiau. Greitai papusryčiavęs išvažiavau. Atėjau pamokai dar neprasidėjus. Emilės dar nebuvo. Suskambėjo skambutis ir pasirodė mokytojas. Paskutiniai mokiniai suėjo į klasę. Kai jau maniau, kad jos nebus, durys atsidarė ir ji įžengė į klasę.

Kaip visada vilkėjo tamsius prigludusius džinsus ir jai per didelį megztinį, nors oras visai šiltas.

Ji klestėlejo ant kėdės. Neatrodė, kad ji mane matė tad prakalbau. " Vėluoji Snieguole." Jos plaukai buvo surišti į susivėlusį kuoduką. Ji atsisuko į mane ir pavartė akis. " Žinai Mika vakar buvo nepatenkinta, kad nebuvai pas ją. Sakė jog aš kalta. Šaukė, kad klausinėjai apie mane ir liepė man prie tavęs nesiartinti. Gal gali paaiškinti visą tai?"

Nė nežinojau ką sakyti, tad paprasčiausiai suniurnėjau "Koks skirtumas."

Mokytojas pasirodė prie mūsų stalo. "Panele Emile Rain, kodėl jūsų sportinis krepšys mano klasėje?" Tik tuomet pastebėjau prie jos kojų krepšį.

"Nenorėjau paveluoti į jūsų pamoka, tad krepšį pasiėmiau su savimi." Mokytojas pažiūrėjo patikliai. Linktelėjo galva ir nuėjo. Pasilenkiau arčiau jos ir pašnibždom tariau, "Kodėl jis nesupyko? Juk jis griežtai neleidžia čia neštis pašalinius daiktus." Ji man taippat tyliai atsakė, " aš gera mokinė, pameni?" Jos alsavimas kvepėjo vanile. Toks saldus. Nenorėjau, kad ji nustotų šnekėti. Kol ji ištarė tuos žodžius negalėjau nežiūrėti į jos lūpas.

Tuomet ji atsilošė kėdėje ir daugiau nieko nebesakė.

Po pamokos ji susirinko daiktus ir išėjo. Per pietų pertrauka pasekiau ją ir pamačiau kaip ji išeina iš mokyklos su savo krepšiu. Jos laukė mašina. Kažkoks aukštas vaikinas išlipo ir ją apkabino bei paėmė jos krepšį. Pajutau kaip mane apėmė pavydas. Ji įlipo ir išvažiavo.

Po pamokų nuvažiavau pas ją į namus. Žinojau, kad Mikaelos nebus namie, nes ji kažkokiam vakarėlyj. Emilės taippat nebuvo. Paėmiau atsarginį raktą, kurį man davė Mika tam atvejui, jei norėčiau pas ją įsmukti.

Nuėjau prie Emilės kambario durų. Žinoma jos užrakintos. Prireikė daug pastangų, kol pagaliau atrakinau abi spynas. Pravėriau duris. Kambarys buvo aklinai tamsus. Įjungiau šviesą ir sutrikau kai pamačiau jos kambarį.