This girl

45

*Emilės pov.* 

Harry's nenuleido nuo manęs savo žvilgsnio.

"Aš negaliu.." jausmas buvo toks lyg teniso kmuoliukas tūnotų mano gerklėje.

"Tu privalai. Grayson'as geras vaikinas ir jis tikrai nusipelno žinoti, kad turi tokią gražią dukterį."

Nė nepastebėjau, kai viena ašara nurėdėjo mano skruostu. Dar niekam nesakiau kas yra mažylės tėvas, tad pagaliau tai ištarti buvo begalo gera.

Harry's prisislinkęs arčiau manęs prisitraukė manę į savo glėbį ir stipriai apkabino. Man seniai to reikėjo. Nuo tokio jo veiksmo iš manęs išsiveržė stipri rauda, kurią jau seniai slėpiau ir malšinau savyje.

*Mieste*
*Harry'o pov.*

Dar kiek pasikalbėjus man pavyko ją įtikinti ir  pasakyti tiesą Grayson'ui, kad jie turi vaiką.

Nė neįsivaizduoju kokia bus jo reakcija. Sutarėme, kad rytoi ji susitars su juom susitikti. Jie bus vieni kol ji viską pasakys, o tuo tarpu aš kur nors su mažyle jų lauksiu.

Gerai, kad viską išsiaiškinome. Susitarėme, kad ji daugiau taip nebepradings ir prieš išvažiuojant bent jau perspės, kad nesijaudinčiau.

Ta mergiotė varo mane iš proto tikrąja ta žodžio prasme.

Ji stipri, bet kartu ir palūžusi. Atvira, bet kartu ir uždara. Viena minutę apie ją nežinai nieko, o kitą ji viską iškloja kaip per išpažintį.

Neveltui sako, kad moteris sunku suprasti.

*Kitą dieną*
*Emilės pov*

Sėdėjau kavinėje ir žvalgiausi pro langą tikėdamasi, kad pamatysiu ateinantį Grayson'ą.

Kai skambinau jam, jau sėdėjau čia ir gėriau trečią puodelį mėtų arbatos ir buvau apsilankiusi tualete kelis kartus, nes iš jaudulio vis atrodydavo, kad mane baisiai pykina. Toks jausmas visdar tvyro manyje.

Nežinau nuo ko pradėti. Ar imti ir pasakyti 'Ei žinai ką? Pamiršau tau pasakyti, kad mes turim dukterį.'

Na jo. Jam tikriausiai būtų širdies smūgis. Mažiausiai.

Harry's su mažyle Shelley mūsų laukia pas Trise. Žinoma jei Grayson'as panorės tuomet galėsiu jį nuvesti pas mūsų dukrytę.

Dieve. Visdar negaliu patikėti, kad tai darau.

Žiūrėjau į ketvirtą pustuštį arbatos puodelį, kai išgirdau suskambant  kavinės durų varpelį, kuris pranešė apie dar vieną lankytoją.

Jausmas buvo toks, tarsi širdis iššoktų iš krūtinės.

Grayson'o veide nušvito šypsena, kai akimis surado stalelį, prie kurio sėdėjau.

Keliais žingsniais jis priartėjo prie manęs ir mums pasisveikinus jis atsisėdo priešais.

Priėjusi padavėja priėmė jo užsisakytą kavą ir nuėjo.
Grayson'as pasidėjo rankas ant stalo, kol tuo metu manosios kaip visada buvo apsivijusios puodelį.