This girl

30

Nakti pabudau išpiltas šalto prakaito.

Sapnavau, kad Emilės niekur neradau, visur bėgiojau ir laksčiau jos ieškodamas. Galiausiai mūsų bendruose namuose ant tualetinio staliuko radau raštelį. Baltas lapelis su juodu rašalu ir rausva širdele viduryje. Jame buvo parašyta, kad ji pabėgo į Naująja Gvinėją ieškoti rausvų papūgų su Grayson'u ir palieka mane viena su šunimi senbernaru, kurio vardas Cukrus.

Pabudus pirma mintis buvo
'kas per š?'

Vėliau dar bandžiau užmigti, bet nelabai sekėsi. Iš galvos vis neišėjo tas kvailas sapnas, kad ji pabėga su Grayson'u ir palieka mane su šunimi.

Žinau, kad tai tik sapnas, bet tai man tik primena, jog nieko nežinau, kas tarp jų vyko, be to jog jie buvo kartu kažkūrį laiko tarpą.

Po kelių valandų vartymosi ir tuščio žiūrėjimo į lubas,  kurios buvo uždegtos tamsos šydo, nepajutau, kaip nugrimzdau į miegą be sapnų.

Atsikėliau aštuntą ryto. Nuėjau į duša ir pasileidau šalto vandens, iš lėto leidau šilta.

Virtuvėje truputį užkandau ir išvažiavau pas Emilę. Atvažiavau, kaip tik laiku, nes telefone jau rodė lygiai devynias.

Išlipau iš mašinos ir sustojau prie jos namų durų. Paprastai einu iškarto pro duris, bet kažkodėl nusprendžiau pasibelsti. Duris atidarė Emilė.

"Sveika Snieguole" ji šyptelėjo, bet ne ta šypsena, kuri sakytu mielai labas.

"Sveikas, važiuojam?"

Linktelėjau ir palaukiau, kol ji užrakino namus. Su savimi ji turėjo baltų gėlių puokštę ir kuprinę, kuri atrodė visiškai pilna.

"Gėlės man? Ačiū nereikėjo" Ji tik prunkštelėjo ir nuėjo link automobilio.

Prie mašinos atidariau jai dureles ir jas uždariau vos Emilei atsisėdus.

Atsisėdęs į savo vietą pakalusiau. "Tai kur važiuojam?"

"Tu važiuok, o aš tau rodysiu kelia." Visą kelionę ji nieko nesakė, tik nurodė, kada sukti kairėn ir kada dešinėn.

Kai pasiekėme kelionės tikslą buvau sutrikęs, nes nenumaniau, ką mes čia veikiame.

"Emile, kodėl mes čia?" Nepaisant to, kad saulės dar nebuvo gerai matyti, nes debesys sliūkino dideli ir tamsūs, buvo visai šilta.

"Tu sakei, kad tau smalsu išbandyti narkotikus. Tavo manymų viena kartą pabandžius nieko nenutiks." Jos balsas buvo keistai ramus.

Mes ėjome pro senus ir naujus paminklus. Man niekada nepatiko kapinės, nes jose jausdavausi svetimas ir šiaip čia nejauku.

Emilė vis ėjo ir netarė jokio žodžio. Galiausiai sustojome ties vienu kapu. Jis buvo gerai prižiūrėtas. Turėjo gražų paminklą. Emilė išėmė sudžiūvusių gėlių puokštę ir ją pakeitė naujomis gyvibingomis gėlėmis.

Ant antkapio buvo užrašyta:
'Izabelė Rain.
Gėlių numylėtinė, mylima mama ir rūpestinga žmona.'
O dar žemiau prierašas:
'Gyvenimas- tai pati gražiausia gėlė'

Laukiau, kol Emilė ką nors pasakys ir laukti neteko ilgai.

"Ši moteris dievino gyvenima. Gėles. Betkam ją pamačius, užvaldydavo  noras šypsotis. Ji buvo nenurimstančios energijos užtaisas. Ji visiems labai patiko. Taippat, kaip ir tu ji buvo smalsi." Čia jos balsas nutrūko. Nemačiau jos veido. Ji į mane nežiūrėjo, o palaidi plaukai dengė jos veidą. Netrukus ji tęsė." Vienu metu domėjosi pasaulio ekonomika, vėliau sodininkyste, iš oro norėjo būti cirko artiste." Ji nusijuokė, o man sukilo liūdna šypsena." Tuomet ji susidėjo su netinkamais žmonėmis ir pabandė narkotikus. Iš pradžių žolė. Vėliau heroinas ir amfetaminas. Tuom viskas ir baigėsi." Jos ranka pakilo prie veido.
"Ji tavo mama?"

Ji nieko nesakė. Klausiau, nors ir žinojau atsakymą. Nieko daugiau neklausinėjęs ją tiesiog apkabinau. Ji įsitvėrė manęs ir šitaip prastovėjom kelias minutes. Supratau, ką ji norėjo man pasakyti.

Vėliau mes nuvažiavome į kavinę ir ten pabuvus valandėlę ji paprašė manęs, kad nuveščiau ją į miesto centrą.

Kadangi jau buvo penktadienis, supratau, kad ji vėl dings keliom dienom.

"Emile, gal nori ką nors nuveikti rytoi?" Ji nusišypsojo.

"Atleisk, bet negaliu. Būsiu užsiėmusi. Gal kitą kartą." Lipdama iš mašinos ji pasiėmė ir kuprinę, kurią taippat buvo pasigriebusi iš namų.

Kartais nežinau, man džiaugtis ar verkti jog įklimpau iki ausų su tokia paslaptinga ir sudėtinga mergina.

_____

Nuoširdžiai atsiprašau už tai, kad ilgai nekėliau naujos dalies😓😓
Tad pasistengiau parašyti kiek ilgesnę dalį ir dar kartą atsiprašauuuu.

Tiesiog dabar bandau suspėti su tuom, kas vyksta gyvenime ir tikiuosi, kad nenusivažiavau? 😅