This girl

28

Emilė žengė kelis žingsnius atgal ir apsisukusi išbėgo. Stovėjau bandydamas suvirškinti informaciją, kurios tebuvo lašas, kol susigriebiau ir išbėgau jai pavymui.

Radau ją lauke einant keliu.

"Emile! Palauk!" Ji ėjo toliau, tad man teko bėkti greičiau, tam, kad ją pasivyčiau.

"Palauk." Pribėgęs pagriebiau ją už rankos ir priverčiau atsisukti į mane. "Kas nutiko? Ko bėki?" Ji žiūrėjo į mane paklaikusiomis akymis, kuriose kaupėsi ašaros." Ar tai dėl Mikos? Aš atsiprašau, tikrai, man visai išgaravo.."

"Kas nutiko?! Lukas nutiko!! Aš tavę suknistai perspėjau vengti jo, o tu mane atsitempi į vakarėli, kur yra ir jis?! Gal tu nesveikas?!" Ji ištraukė ranką ir ėmė toliau žingsniuoti.

"Jis mano draugas, nesuprantu, kodėl tu jo taip bijai?"

Ji pradėjo sarkastiškai juoktis." Bijau? Povelnių aš jo nekenčiu! Jei jis tavo draugas, tuomet pasakyk man, kodėl jis tau taip primygtinai bando įkišti suknistus narkotikus?!"

Tai mane išmušė iš vėžių. Ji tiesa sako. Tą pirmą kartą gatvėje kai susitikome, jis daug nesilenkė į kalbas, o iškarto siūlė man jų. Dabar buvo taspats.

"Aš nežinau.. Palauk, jis sakė, kad tavę pažysta. Jūs tikrai pažystami?"

"Tu tikrai nori viską suknistai žinoti,ką?! Iš pradžių klausinėji, ko tik užsimanai Ethan'o ir Grayson'o, o dabar manai, kad aš tiesiog išpasakosiu visą savo gyvenimą?"

Ji ėjo greitais žingsniais ir mačiau, kad ji šalo. Arba drebėjo iš pykčio. Vienaip ar kitaip, mes spėjom pasiekti užkandinę dirbančią visą parą. Pasibėgėjęs užstojau jai kelia ir sulaikiau už pečių.

"Aš suknistai susimoviau ir atsiprašau, gerai? Mums nederėtų šitaip čia stovėti, nes tu gali susirkti, tad gal eime į tą užkandinę ir pasikalbame? Aš statau." Ji tik pažvelgė į mane ir metusi žvilgsnį į užkandinę nuėjo link jos. Man teko sekti jai iš paskos.

Viduje ji susirado nuotokiausia staliuka ir atsisėdsi laukė manęs. Viduje buvo daug šilčiau nei lauke.

Kai atsisėdau, prie mūsų priėjo padavėja. Jos plaukai buvo juodi su mėlynom sruogom, o ant nosies turojo auskarą, bei kelis dešiniąjame antakyje bei viena dar lūpos kampe.

"Ko norėsit?" Ji nė nesistengė šnekėti maloniu balsu ir aš tuom nė kiek nenustebau.

"Du kavos?" Tariau klausiamai.

"Man karštos kapučinos. Negeriu kavos." Ji taippat buvo pikta. Manau, kad pokalbis bus tikrai, ne vienas iš maloniųjų.

Padavėjai nuėjus prakalbau pirmas, nes Emilė žiūrėjo pro langa ir tikrai nesirengė pradėti kalbėti pirma. "Tai.. Iš kur pažysti Luka..?"

Ji toliau žvelgė pro langą ir jau ramesniu balsu prakalbo. "Tu tikrai rengeisi paimti iš jo tą mėšla?"

"N-nežinau.. Man tiesiog buvo smalsu ir tiek.."

Ji prunkštelėjo ir atsisuko į mane. "Tu gal kvailas? Dėl smalsumo nori įklimpti į tą suknistą nesąmonę?"

"Juk nuo vieno karto priklausomybė neišsivysto."

"Tai jis nori, kad tu taip manytum."