This girl

23

Negalėjau patikėti. Atrodo nebegirdėjau nieko aplinkui. Galėjau matyti tik tiek, kad Emilė laiko abi rankas iškeltas į viršų ir vienos rankos tvarstis kruvinas kaip ir gulinčio Trėjaus nosies. Jos šypsena buvo plati. Ji didžiavosi ir pirmą kartą ją mačiau tokią pasitikinčią savimi.

Dabar supratau, iš kur visos tos mėlynės. Ji kovoja. Mušasi. Ir laimi.

O aš kvailys maniau visai kitaip. Maniau, kad ji parsidavinėja. Nedgi išpradžių maniau, kad jos suteneriai yra tie dvyniai.

Kvailys. Kvailys. Kvailys!!!

Ji žiūrėjo į visus, bet manęs nematė. Netrukus ji išlipo iš ringo ir ėjo visiškai į priešingą pusę nei buvau aš.

Nekreipdamas į vaikinų komentarus ėjau link jos. Supratau tik tiek, kad ji eina į kažkokį kambarį, o man kelia vis užstoja žmonės.

Pagaliau, kai pavyko ištrūkti iš minios, ėjau beveik tuščiu koridoriumi kuris skendėjo prieblandoje. Čia buvo vos keli žmonės.

Galėjai girdėti garsus sklindančius iš tos vietos, kur katik visi spaudėmės, bet geriau girdėjosi žingsniai. Norėjau pasivyti Emilę, bet kai pasukau už kampo jos nepamačiau, tik išgirdau trinktelint duris.

Truputį sudvejojęs atidariau pirmas pasitaikiusias duris ir pravėriau jas plačiau. Nieko nesimatė, tik šviesa. Įžengiau į vidų ir kai uždariau duris mane kažkas staigiai parvertė ant žemės.

Trenkiausi galva į grindis ir man aptemo akyse. Jutau skausmą, o kai pabandžiau pramerkti akis išvydau tik žvaigždutes.

Pajutau, kad kažkas greitai nusileido man ant liemens. Pamirksėjau dar porą kartų ir stengiausi įžiūrėti, kas ant manęs sėdi.

Išpradžių išvydau tik blankią šviesą, o tuomet siluetą. Galiausiai pamačiau gražia mergina, kuri pasilenkusi arti mano veido kažką sako.

"Ar tu angelas?" Nežinau, kodėl, bet tiesiog išsprūdo tie žodžiai. Merginos akys prisimerkė ir ji dar kažką pasakė.

Paliečiau vietą, kur susitrenkiau ir man suskaudėjo dar labiau.

Pajutau, šalta ranka, kuri palietė vieną mano skruostą.

"Dieve, Harry, ką tu čia veiki? Tau viskas gerai? Hey, ar girdi mane?" Atpažinau balsą ir kai dar kartą pažiūrėjau į merginą, galva jau nebesisuko.

Ant manęs sėdėjo Emilė ir buvo tiek pasilenkusi, kad jutau jos kvėpavimą ant savo veido. Ką jau kalbėti apie jos šaltą ranką, kuri kaitino mano kraują supratus, kad tai ji.