This girl

39

Praėjo kelios dienos, o jos nė ženklo.

Susitariau su Grayson'u susitikti kavinėje. Manau jis žino kodėl jam skambinau.

Jis vėluoja jau dešimt minučių, pradedu manyti, kad jis pasiplovė..

Pašokau iš savo minčių, kai Graysonas staigiai išdygo priešais mane.

"Žinau žinau, vėluoju.. Ethan'as pasijuto blogai tai teko ieškoti vaistų namuose." Kalbėdamas jis atsisėdo priešais mane. Jam besitaisant savo vietoje, prie mūsų priėjo vidutinio amžiaus padavėja. Užsisakėme tik kavos.

"Tai apie ką norėjai pasikalbėti?"

"Apie Emile.."

Grayson'as tik atsiduso ir paėmė savo puodelį į rankas. Nė nepastebėjau, kada padavėja buvo atėjusi.

"Gerai.. spėju nori sužinoti kur ji yra?" Man linktelėjus jis tęsė. "Ji dabar išvažiavusi į kitą miestą. Neseniai jai skambino ir pasiūlė daug pingų jei ji kovotų. Nežinau kokiam mieste ji yra ar kiek užtruks. Ji tepasakė, kad nesijaudintume."

"Kodėl ji man nieko nesakė? Viena vakara ji buvo su manim ir mano draugais, ten likom nakvoti, bet ryte jos neradau ir nuo tada jokių žinių.." Jaučiausi piktas, kad ji man nieko nepaskė. Ji išvyko ir viskas. Negi ji pasiėmė ir tą mergaitę kartu? Kodėl Trisė visiškai nesijaudina?

Grayson'as gerdamas kava pažvelgė į mane. "Kodėl man atrodo, kad tai dar ne viskas?"

"Ar Emilė serga?"

Jis vos neužspringo kava. "Ką?! Kodėl klausi tokio dalyko? Iš kur ištraukei..?"

"Tokia moteris man sakė, kad su ja susipažino šio miesto ligoninėje. Tai pirma mintis kuri man šovė tai išgirdus."

Jis pasitrynė kakta. "Nemanau.. Ji atrodo visiškai sveika. Beto nemanau, kad jei ji sirgtų, būtų tokia gera kovotoja. Gal ji ką nors lankė ir viskas. Ji neturi artimųjų apart jos tėvo, bet gal lankė ką nors iš pažystamų ar ką."

"Žinai.. maniau, kad jai patinku, bet ji man neatsiveria. Nežinau ką daryti."

Atsilošęs kėdėje ranka persibraukiau plaukus.

"Kai susipažinau su Emilę pradėjau į viską žvelgti kitaip. Kartais man atrodo, kad ne aš išgelbėjau ją.Manau, kad tai ji išgelbėjo mane. Visi mane matė besišypsantį ir laiminga. Ištiesų aš jaučiausi tuščias. Vienintelis Ethan'as mano brolis žinojo kaip jaučiausi, bet net jis nežinojo kokioi gilioi depresijoj buvau. Kai mano gyvenime atsirado Emilė, viskas pasikeitė. Ji man sugrąžino džiaugsmą, laimę, viltį." Jis minutėlę patilėjo. "Ji įpatinga mergina. Žinau, kad tu manai, jog ji manim pasitiki daugiau negu tavim, bet patikėk taip nėra. Jau seniai pastebėjau,kad ji kažko man nesako. Kiekvieną kartą kai ji į mane pažvelgia, matau jos žvilgsnį. Lyg ji atsiprašytų dėl kažko. Patikėk suprantu kaip tai knisa..."

Nemaniau, kad jis taip jaučiasi. Pamenu tądien parke, kai taippat pastebėjau tą jos žvilgsnį, kai ji žiūrėjo į Grayson'ą. Ir tai nebuvo pirmas kartas kai tai pastebėjau.

"Vistiek kai ko nesuprantu.." Graysonas pakėlė antakius  prašydamas tęsti toliau. "Tu atsakinėji į visus mano užduodamus klausimus, nors matau, kad ji tau rūpi. Nesuprantu, kodėl man padedi.."

Grayson'as nusišypsojo. Neatrodė, kad buvo labai nustębes.