14

341 20 0
                                    

Šiandien penktadienis. Jau beveik savaitė, kaip nėjau į mokyklą.

Sėdėjau pas Mikaela kambaryje. Ji kažkur išėjo sakydama, kad tuoi gryš.

Tuo pačiu metu, kai išaitraukiau telefoną, radau žinutę nuo Mikos. Ji rašė, kad važiuoja iki parduotės nupirkti poros daiktų.

Nuostabu. Mirštu iš nuobodulio. Kažin ar Emilė yra? Nė nepajutau, kaip kojos atvedė mane iki jos kambario durų. Kvailys. Tos durys visada juk užrakintos. Pabeldžiau į jas, bet neišgirdau jokio garso.

Nusileidau į apačia ir nuėjau iki šaldytuvo. Jame radau indeli su salotomis, o ant dangtelio buvo lapelis su raide 'E'.

Išgirdau laukines duris užsidarant. "Mika ar paėmiai ko nors skanaus? Aš alkanas." Tikėjausi ko nors nešvankaus, bet vietoi to išgirdau kažką lengvai nusileidžiant ant stalo.

Apsisukau ir pamačiau Emile. Ji dėvėjo juoda megztinį ir juodas kelnes. Ant stalo juoda kuprinė. Pakėliau viena antaki.
"Vėl išeisi?"

Ji nieko nesakė. Prisiekiu, tas jos sugebėjimas ignoruoti mane nervina. Ji elgiasi taip tarsi manęs nė nebūtų ir tai ne pirmas kartas. Jei ji taip ir toliau, tuomet prisiekiu, kad padarysiu taip, kad ji manę pagaliau pastebės.

Ėjau link jos, bet ji buvo apatiška. Tiesiog stovėjo ir nejudėjo. Žiūrėjo tiesiai ir nemirksėjo. Atsistojau prieš ją ir turėjau pažvelgti žemyn, nes ji buvo visa galva žemesnė už mane.

Kelis kart spriktelėjau prie ausies, bet ji buvo
tarsi transe." Aliooo... Žemė kviečia Emilę..". Ji nejudėjo. Susiraukiau.

Abiem delnais suėmiau jos skruostą ir pasilenkęs žiūrėjau į jos ryškias kaip dangus akis. Jos žvilgsnis buvo tuščias."Snieguole?"

Tuomet ji tarsi atsibudusi stipriai įkvėpė oro ir greitai sumirksėjo tris kartus. Tuomet atrėmė savo rankas man į krutinę ir stipriai pastūmė. Iš kur ji turi tiek jėgos?

"Ką tu čia išdarinėji Harry?!" Ji buvo pikta, bet kartu ir nustebusi.

"Ką aš išdarinėju?" Negalėjau nuslėpti nuostabos ir pasipiktinimo." Tu įėjai ir sustingai. Nieko nereagavai.. Pogalais, kas tau negerai?" Ji žiūrėjo į mane plačiom akim.

"Su-sustingus?" Ji atsitraukė kėdę, kuri buvo prie stalo ir atsisėdo. Padėjo alkūnes ant stalo, o veida paslėpė delnuose.

Man pasidarė neramu. Kas jai? Ko ji tokia? Priėjau tyliai ir pritūpiau prie jos. Patraukiau jos rankas nuo veido ir pamačiau ašaras.

This girlWhere stories live. Discover now