This girl

15

Ji tyliai verkė, o aš nežinojau ką daryti. Niekada nebuvau pakliuvęs į tokią situaciją. Žinoma, mačiau ne viena  mergina, kuri verkė kai palikdavau jas vienas lovoje. Mam tiesiog nerūpėdavo.

Tačiau dabar buvo kitaip. Nenorėjau matyti jos ašarų. Norėjau ją nuraminti, bet kaip tai padaryti?

Išgirdau tylius jos žodžius.
" Atsibodo. Man viskas atsibodo.."

"Nesuprantu, kas atsibodo?" Ji pažvelgė į mane ir dar viena didelė ašara nuriedėjo jos skruostu. Pridėjau delna prie jos veido ir vienu judesiu nuvaliau visas ašaras.

Ji gyliai atsiduso ir išsitraukė savo juoda išmanųjį. Atsisuko į mane. "Taip ar ne?" Nesupratau ko ji norėjo, tad ji patikslino."Sakyk taip arba ne. Dabar."

Žvelgiau į ją nesuprasdamas ką ji sumanė. Dar šiektiek padvejojusi atrakino savo telefoną ir kontaktuose susirado kažkokį Graysona ir skambino jam. Susiraukiau.

"Kas jis toks?" Visdar klūpojau prie jos, tad atsistojau, bet viena mano ranka buvo ant stalo, o su kita rėmiausi į jos kėdės atloša. Jos veidas tapo vėl bejausmis. Išgirdau, kaip kažkas atsiliepia.
Negirdėjau, ką sakė, tik tiek jog balsas buvo vaikino.

"Graysonai aš imsiuosi to." Ji susiraukė." Aš sugebėsiu. Tikrai." Vieną ranką ji suspaudė į kumštį, bet greitai atleido." Taip. Klausyk aš visdar tai sugebu gerai? Nepraradau įgūdžių." Atrodo tas vaikinas ilgai kalbėjo, nes ji ilgai nieko nesakė. Mane visa tai pykdė."Gerai, atvažiuok po valandos.." Ji nežymiai nusišypsojo ir padėjo ragelį.

"Kas tas Graysonas?" Jau stovėjau atsitiesęs. Ji nieko man nesakė ir atsistojusi ruošėsi eiti, bet aš sugriebiau ją už riešo.
"Kas-jis-toks?" Sunkiai tvardžiausi. Ar toks jausmas, kai pavydi? Niekada anksčiau to nejaučiau. Keistas jausmas. Sunku nusakyti žodžiais.

"Harry paleisk, man reikia į vonia." Mane jau nervino visas tas jos suknistas šaltumas. Visdar manau, kad tai tik vaidyba, bet kitokios jos nematau.

Prisitraukiau ją arčiau savęs. Ji pakėlė savo suknistai nuostabias akis į mane. Ji tokia silpna ir gležna. Jau dabar nekenčiau to vaikino, kuris atvažiuos po valandos jos kažkur paimti.

"Snieguole.." Ji nieko nedarė. Norėjo atsitraukti, bet aš jai neleidau." Ar jis tavo vaikinas?"

Ji tik nusijuokė. Man visai nebuvo juokinga. "Harry, ar tu pavydi?" Prisiekiu, kad jos emocijos keičiasi kas minutę. Išpradžių, ji buvo trance, tuomet ji verkė, o dabar juokiasi. Kas su ja negerai? Surimtėjusi ji žvelgė į mane. "Ne, jis ne mano vaikinas."

Ji uždėjo savo delna man ant skruosto. Jos ranka buvo šilta. Pirštų galiuku perbraukė per mano apatinę lūpą. Lenkiausi, nes velniškai norėjau ją pabučiuoti, bet tada ji greitai atsitraukė. Nespėjau sureaguoti, kaip ji išėjo ir paliko mane viena virtuvėje.

Ant stalo visdar buvo jos telefonas. Paėmiau jį į rankas. Mačiau jos slaptažodį. Suvedžiau savo numerį ir iš jos paskambinau į sąvajį telefoną. Išsisaugojau jos numerį, o pas ją save įsivedžiau kaip 'Hurry❤'

Netrukus gryžo Mika ir mes nuėjom į jos kambarį.

Po kiek laiko išgirdau mašinos pypsėjima ir rakinant duris. Mika buvo susitelkusi ties kalbėjimu telefonu.

Išėjęs nuėjau į virtuvę ir pažiūrėjęs pro langa spėjau pamatyti, kaip ji sėda į brangią mašiną ir išvažiuoja. Langai buvo tamsinti.