This girl

51

Nuo tos dienos kai gryžau, prabėgo keletas dienų ir viskas grįžo į senas vėžias.

Mes su mažyle laukėm Harry'o, kuris turi atsivesti Grayson'ą susipažinimui su dukrele.

Vis negaliu nustykti vietoje, nes labai nervinuosi ir nekantrauju. Lakstau po namus ir tvarkau juos, nors viskas ir taip tvarkinga.

Mažylė tik juokiasi stebėdama mane, kol aš lakstau it pašėlusi.

Pagaliau pasigirdo beldimas į duris ir aš įkvėpusi oro nuėjau jų atidaryti.

Ir štai stovėjo du svarbiausi vyrai mano gyvenime.

Harry's, vaikinas kuris nušviečia mano nurias mintis ir priverčia lengviau kvepuoti ir be kurio negalėčiau gyventi.

Grayson'as, mano buvęs vaikinas ir mano vaiko tėvas. Bet  svarbiausia, kad dabar jis mano geriausias draugas.

Jie abu šypsojosi ir tuo pat metu ištarė "Labas".

Pasisveikinusi įleidau juos vidun, o Grayson'as vis dairėsi aplinkui belaikydamas nemažus pliušinius žaislus rankose ir tai buvo labai miela.

Nuvedžiau juos į kambarį, kur buvo mano gražuolė.

Su Haarry'u susižvalgėm kai Grayson'as priėjo prie mergytės.

"Sveika mažyle," jis taip švelnei ištarė tuos žodelius, kad man suspaudė širdį, " kokia tu gražute, tu manęs nepažysti, bet aš jau dabar tavę taip myliu, kad net skauda."

Mergytė tik žiūrėjo į jį rimtu veidu ir aš bijojau, kad neprapliuptų verkti, tad priėjusi paėmiau ją į rankas. "Shelley pažiūrėk ką tau atnešė," Grayson'as parodė jai žaisliukus, bet ji tik ištiesė rankas į jį.

"Galiu?" Grayson'as paklausė norėdamas iš manęs perimti mergytę.

Jis švelniai paėmė ją į rankas. "Gražuolyte, ar žinai kas aš esu? Aš tavo tėtis." Mažylė Shelley sukrykštavo tarsi supratusi jo žodžius ir apkabino jį savo mažutėmis rankomis.

Graysonas laimingas nusišypsojo, o mes su Harry'u apsikabinę stebėjom juos.

Tą akimirką supratau, kad man nereikia niekur vykti. Juk turiu viską ko man reikia. Nuostabų vaikiną, kuris nekartą įrodė man savo jausmus. Grayson'ą, kuris netik nesupyko ant manęs, kad nuslėpiau dukrą, bet dar ir panoro su ja susipažinti. Gerus draugus, kurie ir nepažinodami manęs atlėkė gelbėti ir priėmė lyg sava. Bei Ethan'ą kuris visad man buvo lyg vyresnysis brolis.

Ir viskas vienoi vietoi.

Ar galiu norėti ko nors daugiau?

Pabaiga

____

Manau pabaiga gavosi tikras 💩 ..

Tiesiog nieko gero pastaruoju metu negaliu parašyti, nes visiškai nebėra įkvepimo. Težinau, kad jei kada nors pasiryšiu tai tuomet sutvarkysiu šią istorija.

BET ŽMONĖS!! Negaliu patikėti, kiek peržiurų sulaukė ši neįdomi isto!!

Ir visdėlto DĖKOJU JUMS UŽ KANTRUMĄ IR PALAIKYMĄ!!

Myliu jus ir atleiskit už šią nesąmonę.. ❤❤