Everything I Didn't Say

[4.]

Ryte atsibudau spengiančioje tyloje su nuo skausmo pulsuojančia galva. Pažvelgiau į laikrodį, stovintį ant spintelės ir lėtai atsikeliau iš lovos. Nuėjau iki stalo ant kurio pilna knygų, atsidariusi stalčių, kuris pripildytas įvairių vaistų išsitraukiau kasdienius vaistus, taip pat ir nuo galvos skausmo. Greitai juos išgeriau ir užsivilkusi treningines kelnes ir šiek tiek per didelius „Nirvana“ marškinėlius, nusileidau į apačią.

Iš visos širdies maldavau, kad nieko nebūtų namuose ir galėčiau tyliai pasėdėti prie virtuvės lango, gerdama žolelių arbatą. Nulipusi laiptais supratau, kad mano noras šiandien išsipildė.

Namai buvo tušti ir tylūs. Aš skleidžiau garsą, tipendama šaltomis, medinėmis namo grindimis ir negarsiai veikiantis šaldytuvas. Priėjusi prie viryklės užsikaičiau virdulį ir pasitaisiau arbatos.

Laukdama, kol užkais virdulys žiūrėjau pro langą. Mano namų įvažiavimas tuščias, lygiai taip pat kaip ir Libertų bei visų kitų kaimynų. Lauke nesmarkiai lijo ir tai suteikė tikro rudens įvaizdį.

Užvirus virduliui, užsipyliau arbatą ir atsisėdau prie stalo, kurį supa penkios kėdės. Atsiremiau į kėdės atlošą ir įsiklausiau į tylą. Galiausiai užsinorėjau, kad tyla išnyktų ir viską užpildytų bent vienas garsas, todėl užlipau laiptais į antrą aukštą ir nuėjau į savo kambarį. Prie muzikinio centro prijungusi savo telefoną, įsijungiau klausomiausių dainų sąrašą ir paleidau vieną iš mėgstamiausių savo dainų.

I'm tryna put you in the worst mood, ah P1 cleaner than your church shoes, ah Milli point two just to hurt you, ah
All red Lamb' just to tease you, ah.

Šiek tiek pagarsinusi, nusileidau atgal į pirmą aukštą ir atsisėdau ten pat, kur sėdėjau prieš tai. Nors mano kambarys ir palėpėje, muzika girdisi labai gerai. Mūsų namas atrodo tvirtas, tačiau jo sienos vos ne popierinės, todėl labai džiaugiuosi, kad negyvenu šalia sesučių kambario, kadangi dažnai būčiau išvesta iš kantrybės dėl nesibaigiančio triukšmo.

Apsidairiau ir ant šaldytuvo pastebėjau su magnetuku prisegtą raštelį. Atsistojau ir nusikabinusi, perskaitau tai, kas parašyta popieriuke.

„Nenorėjome tavęs žadanti, tačiau vakare po darbo važiuosime tiesiai pas močiutę, todėl grįšime vėlai. Nelauk mūsų, gerai praleisk laiką.
Tėtis :)“

Pažiūrėjau į kalendorių. šiandien penktadienis, būtent todėl jie ir nusprendė važiuoti pas močiutę.

Atsidusau, pasirodo žymiai daugiau laiko būsiu viena nei iš tikrųjų norėjau.

X

Išėjus paskutiniam mokytojui buvo pusė keturių. Ilgai galvojau ko noriu valgyti, kol galiausiai nusprendžiau, jog nenoriu nieko. Atsidusau ir susirinkusi visas knygas nuo svetainės stalo, užlipau laiptais aukštyn link savo kambario.

Įėjusi, numečiau vadovėlius ant stalo ir pasiėmiau kompiuterį bei tyliai pasileidau “foną" per muzikinį centrą.

Šiandien nenorėjau nieko kaip tik gulėti ir leisti laiką „We Heart It“ arba „Tumblr“.

Galiausiai atsiradau „Facebook“ ir priėmiau du naujus kvietimus draugauti.
Ilgai bandžiau atpažinti tuos du naujus „draugus“, tačiau kai man nepasisekė, pasidaviau. Atsistojusi nuo lovos, nuėjau prie savo kuprinės iš kurios išsitraukiau Alan paskolintą knygą.

Ėmiau ją vartyti ir iš knygos iškrito popierius. Apvertusi jį išvydau nuostabaus grožio piešinį. Tai buvo moteris, maždaug mano mamos metų.

Jos geltoni plaukai gražiai krito ant pečių, o akys žiūrėjo kažkur pro mane.
Prisiminiau, jog Alan piešia. Ir galiu pasakyti, jog jis piešia iš tiesų neblogai.