[19.]

554 52 2
                                    

-Džeisaiii, - atsidusau ir pažvelgiau į vaikiną.

-Ką?

-Man nuobodu, - tariau ir juodaplaukis sukikeno.

-Niekuo negaliu padėti, - gūžtelėjo.

-Tarkim, galime užmiršti, kad pirmadienį rašysiu kontrolinį ir eiti į miestą, - pasiūliau.

-Delice, tu juk supranti, kad turi šiais metais pabaigti vidurinę? – paklausė.

-Suprantu, - atsidusau.

-Taigi, dar valandą ir viskas, - jis šyptelėjo.

-Pusvalandį, - derėjaus.

-Keturiasdešimt penkias minutes, - pakėlė antakį.

-Sutarta, - linktelėjau.

X

-Šitą girdėjai? – paklausė ir perjungė dainą.
Pasigirdo The Chainsmokers kažkokia daina.

-Aha esu girdėjusi, bet man nepatiko, - atsakiau ir Džeisas pažvelgė į mane, kaip į beprotę.

-Iki kurios vietos klausei?

-Nesulaukiau nei priedainio, -atsakiau atvirai ir jis linktelėjo.

-Reiškia, jog klausysimės visos dainos, - sukikeno.

We're falling apart, still we hold together
We've passed the end, so we chase forever
'Cause this is all we know
This feeling's all we know.

Džeisas niūniavo ir žiūrėjo kažkur į tolį, o aš žiūrėjau į jį. Vaikino tamsius plaukus kedeno lengvas vėjelis, o žiemos saulė apšvietė jo veidą.

Sėdėjome apleistoje vaikų žaidimo aikštelėje ant suoliuko ir su ausinukėmis klausėmės muzikos. Stengiausi įsiklausyti į dainos, kurią man rodė Džeisas, žodžius.

I'll ride my bike up to the road
Down the streets right through the city
I'll go everywhere you go
From Chicago to the coast
You tell me, “Hit this and let's go
Blow the smoke right through the window”
'Cause this is all we know.

-Džeisai, koks buvo tavo gyvenimas, Kalifornijoje? – paklausiau, kai baigėsi daina.

-Kitoks nei čia, - atsiduso.

-Kuo? Papasakok man,- sumirksėjau keletą sykių ir pažvelgiau vėl į vaikiną.

-Ten gyvenau kitaip. Viską dariau kitaip, tačiau čia, - jis nutilo. –Čia... jaučiuosi labiau savimi. Ten, rūpėjo ką apie mane sakys, čia ne. Ir net nežinau kas pasikeitė.

-Požiūris? – pasiteiravau.

-Gal požiūris, gal pažintys,- gūžtelėjo. –Bet tikrai nesigailiu čia atvažiavęs.

-Kodėl?

-Nes šitos permainos tik į gerą, - nusišypsojo pažvelgęs į mane.

-Džeisai?

-Taip, Ise?

-Ise? – susiraukiau. Tačiau netrukus nusišypsojau. –Kodėl Isė?

-Nes Delice,- pavartė akis ir nusijuokė.

-Eisas, nes Džeisas, - nusijuokiau ir vaikinas susiraukė.

-Maniau, jog apie tai jau kalbėjomės, - tarė ir aš pradėjau dar labiau juoktis.

X

-Megan, - tariau ir ji pakėlė akis nuo telefono. Parodžiau galva į Arianą.

-Ką? – paklausė draugė.

Everything I Didn't SayDonde viven las historias. Descúbrelo ahora