Everything I Didn't Say

[11.]

-Tu nusidažei plaukus? - paklausė Džeisas.

-Aš buvau pikta ant mamos, todėl nusprendžiau pasidaryti viską pati. Iš pradžių galvojau, jog būtų nerealu nusidažyti visą galvą, bet gerai, jog to nepadariau, - atsidusau ir pažvelgiau į raudoną sruogą.

-Na, tu kieta, - sukikeno vaikinas.

-Net nesakyk, - pavarčiau akis.

-Taigi ar žadi ką nors veikti? - pasiteiravo Džeisas. Jau apie valandą kalbėjome telefonu, kol aš galvojau, ką teks daryti su kalnu namų darbų.

-Iš tiesų, tai turėčiau mokytis, bet manau nustumsiu tai rytoj vakarui...

-Gal nori išeiti pasivaikščioti po miestą?

-Neatsisakyčiau.

X

-Sustok, - tarė Džeisas ir aš padariau kaip liepta bei atsisukau pažiūrėti į vaikiną.

-Neatsisuk, nes tada gausis gražiau, - jis suzyzė. Sukikenau ir nusisukau. Po kelių sekundžių išgirdau fotoaparato tarstelėjimą, kuris pranešė apie padaryta nuotrauką. -Palauk dar vieną, tik šį kart atsisuk.

-Džeisai, tu ir taip jau daug pridarei tų nuotraukų, dabar aš noriu fotografuoti tave, - tariau ir ėjau arčiau vaikino bandydama atimti jo fotoaparatą, tačiau pasigirdo tarstelėjimas.

-Ups, - sukikeno vaikinas, o aš pavarčiau akis. Dvi valandas klaidžiojome Atradimų parke. Jūra buvo rami, nes vėjo nebuvo, todėl buvo malonu ir gan šilta.

-Keičiam, dabar aš noriu tave nufotografuoti, - suzyziau ir tamsiaplaukis papurtė galvą. -Labai prašau.

-Pirma pagauk, - tarė ir pasileido bėgti.

Bėgau iš paskos. Buvo šiek tiek sunku, nes šonus dūrė nemalonus skausmas, be jis nebuvo didelis, todėl jį ignoravau. Mano plaukus kedeno vėjelis, o veidą maloniai šildė saulutės spinduliai.

Netrukus užkliuvau už akmens ir pargriuvau.

Atsimerkiau.

-Labas, - tarė Džeisas ir nusišypsojo. Jis buvo palinkęs virš manęs ir bandė įsitikinti, jog man viskas gerai.

-Man viskas gerai, - patikinau.

-Ar nenorėtum keltis? - paklausė.

-Gal galėtum padėti? - pasiteiravau ir ištiesiau ranką. Vaikinas ištiesė savąją ir netrukus pasigailėjo.

-Pagavau! - sušukau ir atsistojusi nuo tamsiaplaukio kaklo nuėmiau fotoaparato raištį ir kaip čempionė užsidėjau sau ant kaklo.

-Man nepatinka fotografuotis, - tarė rimtai Džeisas, kai nutaikiau objektyvą į jį.

-Kodėl? - paklausiau. Man buvo keista, jog toks gražus vaikinas nemėgsta fotografuotis.

-Nežinau, - jis gūžtelėjo. -Tiesiog neturiu kur tų nuotraukų kišti, be to nuotraukose reikia šypsotis nenatūraliai.

-Ei, juk tu mane fotografavai ir aš nei karto nesuvaidinau šypsenos, - tariau. -Tu „gaudei" mane natūraliuose kadruose. Lygiai tą patį darysiu ir aš, - nusišypsojau ir greitai nuspaudžiau fotografavimo mygtuką. -Pagauk jei gali! - sušukau ir ėmiau bėgti.

-Taip nesąžininga! - sušuko Džeisas ir pasileido paskui mane.

X

Savo pasiklydimą po Atradimų parką baigėme kavinėje netoli parko. Sėdėjau kabinoje šalia Džeiso, nes kartu žiūrėjome nuotraukas iš šiandienos.