- ...Rungtynės truko apie dvi valandas. Mūsų mokyklos komanda išlošė rezultatu 4:3. Paskutinį įvartį įmetė Džeisas. O, kad būtumėt matę kas darėsi aplinkui.... Visi tiesiog žiūrėjo sulaikę kvapą ir po to kai įmetė visi klykė, rėkė, šaukė ir plojo, - pasakojau tėvams apie rungtynės.
-Taigi „Ballard“ laimėjo tik Džeiso dėka, - tėtis pamąstė garsiai.
-Na, nesakyčiau, - gūžtelėjau. –Juk ir Takeris įmetė.
-Bet pati ką tik sakei, kad jis įmetė iš keturių tris, - įsiterpė mama.
-Na, tada taip, - pritariau. Vis dar jaučiausi išsiblaškiusi po bučinio mašinų stovėjimo aikštelėje. Dabar savęs nekenčiau, jog tai padariau. Visas rungtynes apie tai galvojau, atsigavau tik tada kai buvo likusios trys minutės ir rezultatas buvo 3:3. –Suprantat imsiu suprasti šitą žaidimą, kai pradėsiu dažniau ten lankytis, - tariau.
-Vyks kitos rungtynės? – mama paklausė. Ji jau nutuokė apie tai kam užvedžiau šitą kalbą.
-Taip, jos vyks šeštadienį, šeštą valandą, prašau, ar galėsiu eiti? – sumaliau.
-Žinoma, tik šį kart eisiu kartu, nes pagal pasakojimus ten labai įdomiai žaidžia, - tarė tėtis ir aš linktelėjau.
X
Atsiguliau į lovą ir užmerkiau akis. Per mintis perbėgo įvykiai po rungtynių.
-MES LAIMĖJOM! – sušuko Ariana.
-Mes laimėjom, - pakartojo Meisonas ir sudaužė delnais su Alan.
Pažvelgiau į aikštė, kurios viduryje stovėjo Džeisas. Visi jo komandos nariai sveikino jį. Juodaplaukis nusiėmė šalmą ir pažvelgė į tribūnas kažko ieškodamas. Nuo jo plaukų varvėjo prakaitas, o uniforma pažymėta šešioliktu numeriu buvo purvina.
Netrukus mūsų akys susitiko. Džeisas pažvelgė į mane nustebusiu žvilgsniu. Aš vis dar stovėjau ir plojau kartu su kitais žiūrovais tribūnuose.
„Laimėjot“ – pasakiau be garso ir jis linktelėjo. Susiėmė už galvos ir nusisuko į komandos narius.
X
-Sveikinu, - tarė Meisonas ir draugiškai patapšnojo Džeisui per petį.
-Pasirodo ne vien matematikoje tau sekasi, - Ariana nusišypsojo. Džeisas nusišypsojo.
Arianai nuėjus, priėjau prie tamsiaplaukio ir nusišypsojau.
-Pasakyk bent vieną dalyką, kuris tau nesiseka, - tariau ir apsikabinau vaikiną.
–Sveikinu, Džeisai, - jaučiau kaip jo rankos apsiveja mane.-Ačiū,- sukikeno.
Atsitraukiau.
-O mus apkabinsi? – prie manęs priėjo Evanas ir parodė į save bei Otoną.
-Žinoma, - tariau ir apsikabinau Evaną. –Sveikinu, - sukikenau.
-Ėėė, aš irgi noriu, - pribėgo Otonas ir apsikabinęs mane pakėlė nuo žemės.
-Gerai, manau užteks, - tariau ir nusijuokiau.
-Mes važiuosime pas Teitą, norit kartu? – paklausė Megan, kuri vis dar vilkėjo palaikymo šokėjų apranga.
-Aš važiuosiu, - tarė Meisonas. Ariana irgi linktelėjo.
-Atsisakysiu šį kartą, rytoj turiu darbo, - tarė Alan.
YOU ARE READING
Everything I Didn't Say
Teen FictionDelice Kinley nuo pat vaikystės kovojo su sunkia liga. Ligoninė, pastovūs tyrimai, vis nauji vaistai buvo jos kasdienybė. Visą gyvenimą Delice įsivaizdavo nespalvotą. Tik vienas dalykas jai teikė laimę - jos šeima. Tačiau jos gyvenimas pasikeičia, k...