Everything I Didn't Say

[21.]

-Eisi į  šiandien vykstančias rungtynes? – paklausė Ari.

-Aha, - linktelėjau ir pakilnojau geltonus batelius, kurie atrodė tiesiog tragiškai. –Kas tokius gali nešioti? – parodžiau batus Arianai ir ji nusijuokė.

-Mano teta, - atsakė ir aš palingavau galvą.
–O važiuosi su Džeisu? – pasiteiravo.

-Ne, - papurčiau galvą. –Važiuosiu su tėvais, ar nori kartu?

-Būtų smagu, kadangi užsitarnavau namų areštą ir susipykau su Meisonu, - draugė atsiduso ir padėjo rankinę, kurią laikė jau kokias dešimt minučių.

-Vau, Ariana, o mes nesimatėme kokias dvi dienas, - pavarčiau akis. –Nagi, pasakok.

-Viskas prasidėjo nuo to, jog Meisonas pasikvietė nuvažiuoti į vieną vakarėlį, - pradėjo pasakoti draugė, kai išėjome iš parduotuvės. Pasukome link Marie kavinukės. –Aš žinoma sutikau, juk žinai, kaip nemėgstu praleisti jų, - ji pavartė akis. –Ten buvo iš tikrųjų linksma iki tol, kol mane užvaldė įsiūtis, kai prie Meisono ėmė trintis kažkokia pana iš vienuoliktos klasės ir tiesiog... – ji giliai įkvėpė. -... pastūmiau ją.
Prunkštelėjau.

-Pastūmei? – paklausiau dar kartą, nes nebuvau tikra ar gerai išgirdau.

-Taip pastūmiau, tada Meisonas užsipuolė mane dėl to ir taip toliau, - ji pavartė akis.
–Ačiū aukščiausiajam angelui Šokoladui, kad ten buvo Evanas ir jis mane išsivedė į lauką, parvežė namo ir net sumažino namų arešto savaičių kiekį, - Ariana persibraukė per plaukus.

-Jis kalbėjo su tavo mama? – sukikenau.

-Aha. Bet namų areštą gavau dėl to, jog išėjau iš namų aštuntą valandą ir praleidau kažkokį svarbų tėčio susirinkimą, - ji pavartė akis, jau kokį penkioliktą kartą, kol pasakojo.

-Negerai, - sumurmėjau. –Ar tave tikrai šiandien išleis? – paklausiau.

-Taip, nes pasakysiu, jog būsiu su tavimi ir tavo tėvais, - ji tarė.

Vos įėjus į kavinukė mano užplūdo pažįstamas kvapas. Marie linktelėjo man ir aš atsakiau tuo pačiu.

-Ko norėsite, panelės? – nusišypsojo maloniai.

-Man prašau karšto šokolado, - tarė Ari ir po to atsiuko į mane. –Juk nėra nieko kito, kas viską sutvarkytų, ar ne, Delice?

Linktelėjau.

-O tau, Delice?

-Man juodos arbatos su citrina ir pienu, - nusišypsojau ir moteriai linktelėjus abi su Ari nuėjome prie mano mėgiamiausio staliuko.

X

-Ar jūs pasiruošusios? – paklausė tėtis, kai mes su mama sėdėjome virtuvėje ir laukėme, kol tėtis pasiruoš.

-Džonai, tai tu esi tas, kurio laukiame, - atsiduso mama.

-Rimtai? – jis sutriko.

-Taip, - pritariau mamai.

-Gerai, tada nuimkite laiką, būsiu pasiruošęs po trijų minučių, - tarė ir užbėgo laiptais į antrą aukštą.

Sukikenau.

-Taigi, šiandien svarbios rungtynės Džeisui, ar ne? – pasiteiravo mama.

-Taip, - linktelėjau.

-Labai džiaugiuosi už jį, - ji nusišypsojo.
–Gal rytoj pasikvieskime jį vakarienei? Mergaitės laukia nesulaukia, - atsiduso ir aš sukikenau.

-Žinoma, - tariau. –Taip pat galime pasikviesti ir jo šeimą. Mergaitėms tikrai įdomiau bus su savo amžiaus vaikais, - šyptelėjau.

-Būtinai, - linktelėjo ir gurkštelėjo vandens iš savo laikomos stiklinės. –Ar jie šiandien bus varžybose?