17 dalis

647 43 4
                                    

Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.


Kamilės pozicija 

Keistas lašėjimo garsas privertė mane prasimerkti. Lėtai pakėliau galvą ir susitikau su tamsa. Supratau, kad tas keistas lašėjimas, tai kraujas nuo mano lūpos. Apsidairiau aplinkui. 

-Tik ne tai.. - burbtelėjau ir timptelėjau virves kurios kartu su mano riešais buvo pritvirtintos prie kėdės. 

-Auu.. - nuskambėjo tyli aimana. 

-Ar tai tu - vyliausi, kad už mano nugaros sėdi Graysonas. Nes negalėjau pasukti sprando, labai jau skaudėjo. 

-Taip. Ar tau viskas gerai? - paklausė. 

-Kuo puikiausiai - nusijuokiau, nors dabar tai buvo panašiau į pelės cyptelėjimą. - O tu ? 

-Man nuo galvos varva kraujas, todėl puikiai - taip pat nusijuokė. 

-Žinai čia pirmas kartas, kai esame pagrobti kartu - pranešiau. '

-Ir dar viena virve surišti - patikslino. 

-Tai ką dabar darysim - paklausiau. 

-Lauksime kol ateis kas nors ir išmals mums marmūzes - su tais žodžiais į vidų įėjo vyras - vilką mini - vilkas čia.. 

Aš sučiaupiau savo srėptuvę. 

-Matau, kad jau apsipratot būti pagrobti - prakalbo vyras ir paėmęs mano veidą pasukinėjo. 

Po to nuėjo į Graysono pusę ir padarė tą patį. 

-Kur čia neapsiprasi, kad kas antrą savaitę pagrobę vieną iš mūsų -  bandžiau neapsiverkti iš baimės, todėl greitai sugalvojusi kažką nesąmoningo pasakiau. 

-O tu iškalbi - vyras  nusikosėjo - vadinasi pažįsti mane.. Na dėl viso pikto prisistatysiu dar kartą.. jums Aš Ponas  Antonis. 

Jaučiuosi ''pamaloninta''.. Juk mus aplankė PATS ANTONIS. 

-O tu.. - parodė piršu į Graysoną - tu man perrašysi savo miesto dalį. 

Jis parodė baltus lapus. Kaip supratau tai buvo verslo kontraktas. 

-Gali susikišti tuos lapus ten kur nesueina, nes aš net nežadų jų pasirašyti - jis aiškiai išrėžė tuos žodžius. 

Antonis padėjo tuos lapus ant stalo ir atsisukęs pradėjo trankyti Graysoną. 

- Tu (smūgis) Mažvaiki (smūgis) nežaisk (smūgis) su (smūgis) manim(smūgis).. - negalėjau klausytis to garso todėl garsiai riktelėjau taip atkreipdama Antonio dėmesį. 

-Ei tu.. Palik jį ramybėje - jis apėjo kėdes ir atsirado prieš manę. - Turiu omenį Pone Antoni, nekankinkite jo geriau mane - stengiausi įtikinamai kalbėti, ir nuo kada aš pasidariau tokia gera?

Likimo Posūkis 2 Viskas arba niekoWhere stories live. Discover now