Likimo Posūkis 2 Viskas arba nieko

36 dalis

-Labas rytas. - pasisveikinau su ką tik pabudusiu Maiklu. - Kelkis einam pusryčiauti. 

-Rita patieks mums pusryčius? - nustebęs išlipo iš lovos. 

-Na aš ir nesitikėjau, kad jo žmona bus tokia maloni.. - šyptelėjau. 

-O pats Aronas?.. 

-Jis nuo ankstaus ryto garaže, bando sutaisyti mano automobilį.. - atsakiau ir nulipau į apačią. 

Apačioje jau buvo padengtas stalas, ant kurio garavo maistas. 

-Labas rytas. - mandagiai pasisveikinau su moteriške, kuri sukiojosi virtuvėje. 

-Sveikas, kur tavo brolis... - pakėlusi galvą nuo puodų paklausė. 

-Rengiasi, tuoj ateis. - atsakiau ir prisėdau prie stalo. - Ar yra žinoma kada mano mašina bus sutaisyta ? - pasiteiravau. 

- Nežinau, bet kai ateis mano vyras galėsi paklausti. Nesijaudink, tavo mašina puikiose rankose. - patapšnojo man per petį ir liepė valgyti. 

Ne už ilgo, Maiklas prisijungė prie mūsų. Taip pat ir Aronas. (Antonio brolis)

-Ar vaikai jau išvažiavo į mokyklą? - paklausė savo žmonos, o mes tylėjome ir klausėmės ką ji atsakys. 

-Taip. Autobusas juos paėmė nuo namų. - atsakė ir toliau valgė. 

Puikiai suprantu, kodėl Aronas atidavė viską Antoniui ir išsižadėjęs verslo patraukė gyventi į šį pasaulio kraštą. Jis sukūrė gražią šeimą, puiki žmona, du maži vaikai. Argi tai ne svajonė?.. 

-Ar jūs medžiojate? - į tylą įsiterpė Maiklas, rodydamas pirštu į ant sienos kabantį medžioklinį ginklą. 

-Ne ne.. - nusijuokė vyras. - Tai dovana dėl grožio, be to ką medžiotumėt tokioj dykynėj ? 

-Suprantama.. - burbtelėjau ir meldžiausi, kad Maiklas neišsižiotų ir nepasakytų to ko nereikia. 

-Na nežinau, gal kokius mafijozus.. - įtartinai nusijuokė Maiklas. 

Aronas ir Rita susižvalgė ir sutrikusiais žvilgsniai nužiūrėjo mus. 

-Jis žinoma juokauja.. - nusišypsojau streso pilna šypsena. 

-Ne aš nejuokauju..- nenustojo kalbėti, man net norėjosi užvožti jam su lėkšte iš kurios dabar valgau. - Žinot aš ir pats juos medžioju, o vieną tokį, net labai ilgai.. - moteris pakilo su lėkšte nuo stalo ir nuėjo. 

-Maiklas.. ką tu po velnių darai.. ? - tyliai paklausiau. 

-Na gi brolau, juk tu pats  sakiai, kad neįmanoma įsižadėti savo praeities. Pabėgus į kitą pasaulio galą, sukūrus šeimą.. Praeities šešėliai visada tave vaikysis, o ypač, kai tai susiję su mafija.. - mano kantrybė po mažu seko.. 

-Manau jums reikia išeiti.. - vyras pakilo nuo stalo ir atsistojo priešais Maiklą, kuris jau stovėjo kurį laiką. 

-Aronai, prašau atleiskite mano bro.. - ramiai pakilau nuo vietos ir bandžiau nuraminti abu vyrus, bet buvau pertrauktas. 

-Nešdinkitės iš mano namų.. - sukandęs dantis ištarė ir tada aš supratau, kad jis nejuokauja. 

-Ar tau tą patį pasakė ir Antonis, prieš tau jį paliekant.. - vyras atbula ranka trenkė Maiklui.. 

Maiklas paėjo kelis žingsnius atgal.. 

-Išklausykite mūsų.. - maldavau. 

-Turi penkiolika pinučių susirinkti savo skudurus ir nešdintis iš mano namų, arba aš neatsakau už savo veiksmus  su tuo medžiokliniu šautuvu.. - supratau, kad neperkalbėsiu jo, tad apsisukau ir čiupęs Maiklą užlipau į antrą aukštą. 

Nudrėbiau jį ant lovos ir profilaktiškai vožtelėjau dar vieną antausį.. 

-Ką tu sau manei asile? Ar tu specialiai taip elgiesi, kas su tavimi negerai.. - paėmęs jį už atlapų gerai papurčiau.

-Na dabar bent jau žinome kokia būtų buvus jo reakcija.. - burbtelėjo.

Atsidusau ir atsisėdau ant kėdės,  išsitraukęs popieriaus lapą parašiau laišką. 

-Laikas baigėsi..  - Aronas pabeldė į duris. 

-Mums dar liko penkios minutės bailį prakeiktas.. - užrėkė Maiklas. 

-Eik į apačią ir palauk manęs ten.. - paliepiau ir jis nurzgėdamas nuslinko į apačią. 

Parašęs laišką perlenkiau jį per pus ir nunešiau į apačią. 

Lauke stovėjo Maiklas, o nuo jo per dešimt metrų, Aronas. Rita išlino iš už kampo ir kreipėsi į mane. 

-Tu esi labai drąsus, jeigu ir toliau toks būsi, tai kiti ateis tau į pagalbą.. - šyptelėjo. 

-Iš kur tai žinote... - paklausiau. 

-Ai kažkur skaičiau.. - priėjau prie jos arčiau ir įdaviau jai laišką. 

-Na jūsų vyras nenori manęs išklausyti, tai parašiau viską šitame lape, kai jis bus geresnės nuotaikos perduokit šitą, ir pasirūpinkite, kad jis perskaitytų.. - ji atsargiai paėmė laišką ir įsikišo į kišenę. 

- Viskas bus gerai vaike, tikėk savimi.. - palietė mano ranką ir išlydėjo pro duris. 

-Kad greičiau dingtumėt iš čia duodu jums automobilį, jis nėra naujas, bet jums bus gerai. - pametė man raktelius ir parodė automobilį. 

-O kur mūsų automobilis.. - Maiklas vis dar šakojosi. 

-Tu iš vis turėtum džiaugtus, kad neišlydžiu tavęs su šautuvu.. - atsakė vyras.. 

Atsisveikinau ir išvažiavau kartu išsitempdamas ir Maiklą..