-Labas rytas. - pasisveikinau su ką tik pabudusiu Maiklu. - Kelkis einam pusryčiauti.
-Rita patieks mums pusryčius? - nustebęs išlipo iš lovos.
-Na aš ir nesitikėjau, kad jo žmona bus tokia maloni.. - šyptelėjau.
-O pats Aronas?..
-Jis nuo ankstaus ryto garaže, bando sutaisyti mano automobilį.. - atsakiau ir nulipau į apačią.
Apačioje jau buvo padengtas stalas, ant kurio garavo maistas.
-Labas rytas. - mandagiai pasisveikinau su moteriške, kuri sukiojosi virtuvėje.
-Sveikas, kur tavo brolis... - pakėlusi galvą nuo puodų paklausė.
-Rengiasi, tuoj ateis. - atsakiau ir prisėdau prie stalo. - Ar yra žinoma kada mano mašina bus sutaisyta ? - pasiteiravau.
- Nežinau, bet kai ateis mano vyras galėsi paklausti. Nesijaudink, tavo mašina puikiose rankose. - patapšnojo man per petį ir liepė valgyti.
Ne už ilgo, Maiklas prisijungė prie mūsų. Taip pat ir Aronas. (Antonio brolis)
-Ar vaikai jau išvažiavo į mokyklą? - paklausė savo žmonos, o mes tylėjome ir klausėmės ką ji atsakys.
-Taip. Autobusas juos paėmė nuo namų. - atsakė ir toliau valgė.
Puikiai suprantu, kodėl Aronas atidavė viską Antoniui ir išsižadėjęs verslo patraukė gyventi į šį pasaulio kraštą. Jis sukūrė gražią šeimą, puiki žmona, du maži vaikai. Argi tai ne svajonė?..
-Ar jūs medžiojate? - į tylą įsiterpė Maiklas, rodydamas pirštu į ant sienos kabantį medžioklinį ginklą.
-Ne ne.. - nusijuokė vyras. - Tai dovana dėl grožio, be to ką medžiotumėt tokioj dykynėj ?
-Suprantama.. - burbtelėjau ir meldžiausi, kad Maiklas neišsižiotų ir nepasakytų to ko nereikia.
-Na nežinau, gal kokius mafijozus.. - įtartinai nusijuokė Maiklas.
Aronas ir Rita susižvalgė ir sutrikusiais žvilgsniai nužiūrėjo mus.
-Jis žinoma juokauja.. - nusišypsojau streso pilna šypsena.
-Ne aš nejuokauju..- nenustojo kalbėti, man net norėjosi užvožti jam su lėkšte iš kurios dabar valgau. - Žinot aš ir pats juos medžioju, o vieną tokį, net labai ilgai.. - moteris pakilo su lėkšte nuo stalo ir nuėjo.
-Maiklas.. ką tu po velnių darai.. ? - tyliai paklausiau.
-Na gi brolau, juk tu pats sakiai, kad neįmanoma įsižadėti savo praeities. Pabėgus į kitą pasaulio galą, sukūrus šeimą.. Praeities šešėliai visada tave vaikysis, o ypač, kai tai susiję su mafija.. - mano kantrybė po mažu seko..
-Manau jums reikia išeiti.. - vyras pakilo nuo stalo ir atsistojo priešais Maiklą, kuris jau stovėjo kurį laiką.
-Aronai, prašau atleiskite mano bro.. - ramiai pakilau nuo vietos ir bandžiau nuraminti abu vyrus, bet buvau pertrauktas.
-Nešdinkitės iš mano namų.. - sukandęs dantis ištarė ir tada aš supratau, kad jis nejuokauja.
-Ar tau tą patį pasakė ir Antonis, prieš tau jį paliekant.. - vyras atbula ranka trenkė Maiklui..
Maiklas paėjo kelis žingsnius atgal..
-Išklausykite mūsų.. - maldavau.
-Turi penkiolika pinučių susirinkti savo skudurus ir nešdintis iš mano namų, arba aš neatsakau už savo veiksmus su tuo medžiokliniu šautuvu.. - supratau, kad neperkalbėsiu jo, tad apsisukau ir čiupęs Maiklą užlipau į antrą aukštą.
Nudrėbiau jį ant lovos ir profilaktiškai vožtelėjau dar vieną antausį..
-Ką tu sau manei asile? Ar tu specialiai taip elgiesi, kas su tavimi negerai.. - paėmęs jį už atlapų gerai papurčiau.
-Na dabar bent jau žinome kokia būtų buvus jo reakcija.. - burbtelėjo.
Atsidusau ir atsisėdau ant kėdės, išsitraukęs popieriaus lapą parašiau laišką.
-Laikas baigėsi.. - Aronas pabeldė į duris.
-Mums dar liko penkios minutės bailį prakeiktas.. - užrėkė Maiklas.
-Eik į apačią ir palauk manęs ten.. - paliepiau ir jis nurzgėdamas nuslinko į apačią.
Parašęs laišką perlenkiau jį per pus ir nunešiau į apačią.
Lauke stovėjo Maiklas, o nuo jo per dešimt metrų, Aronas. Rita išlino iš už kampo ir kreipėsi į mane.
-Tu esi labai drąsus, jeigu ir toliau toks būsi, tai kiti ateis tau į pagalbą.. - šyptelėjo.
-Iš kur tai žinote... - paklausiau.
-Ai kažkur skaičiau.. - priėjau prie jos arčiau ir įdaviau jai laišką.
-Na jūsų vyras nenori manęs išklausyti, tai parašiau viską šitame lape, kai jis bus geresnės nuotaikos perduokit šitą, ir pasirūpinkite, kad jis perskaitytų.. - ji atsargiai paėmė laišką ir įsikišo į kišenę.
- Viskas bus gerai vaike, tikėk savimi.. - palietė mano ranką ir išlydėjo pro duris.
-Kad greičiau dingtumėt iš čia duodu jums automobilį, jis nėra naujas, bet jums bus gerai. - pametė man raktelius ir parodė automobilį.
-O kur mūsų automobilis.. - Maiklas vis dar šakojosi.
-Tu iš vis turėtum džiaugtus, kad neišlydžiu tavęs su šautuvu.. - atsakė vyras..
Atsisveikinau ir išvažiavau kartu išsitempdamas ir Maiklą..
YOU ARE READING
Likimo Posūkis 2 Viskas arba nieko
RomanceTa pati mergina.. tik kiek paaugusi ir pasikeitusi.. Pabaigusi mokyklą ir susigrąžinusi savo mylimąjį Graysoną, pradeda lankyti universitetą.. Tačiau jos planai nesiklosto taip kaip planuota ir vėl iškyla pavojus jų laimei.. ~''~ Tai mano knygos '...