Likimo Posūkis 2 Viskas arba nieko

33 dalis

Paėmiau pirmą pakelį ir susibėriau jį. Poveikio nebuvo, na bent jau ne iš karto. 

- Ar Antonis turi šeimą ir kokioje šeimoje jis augo. - tai buvo pirmas mano klausymas. 

-Jis turi tik brolį, kuris paliko verslą ir išvyko. O pats Antonis, jis augo prastoje šeimoje, nuolat matydavo smurtą, girtaujančius tėvus, todėl sulaukęs šešiolikos pakasė juos po žeme. - atsakė į mano klausymą. 

-Kur išvyko jo brolis? - staigiai paklausiau. 

-Ne, ne , ne nieko nebus - pametė dar vieną pakelį. 

Nenorom susipyliau pakelį ir laukiau savo atsakymo. 

-Jis Australijoje. Gyvena ten su šeima. Daugiau nieko apie jį nežinau. - atsakė ir taip pat pasiėmė pakelį. 

Atrodė, jog ji mėgavosi tuo ką darė. Paėmiau dar vieną pakelį. 

-Ką planuoja Antonis važinėdamas pas kitus mafijos gaujų vadus? - susibėrusi rausvos spalvos miltelius, paklausiau. 

-Na jis žino, kad tos pelės ir katės gaudynės nesibaigs, ir kažkada jūs surasite jį. Na, o tada jam bus riesta.. Tad jis iš anksto ruošiasi, kaip gynybą. 

Sulaukusi atsakymo paėmiau dar vieną pakelį, žinojau, kad bet kurią akimirką Graysonas įsiverš į šį kambarį, tad laikas, man buvo svarbus. 

-Ką jis pažada tiems žmonės, kad jie pereitų į jo pusę.. ? 

-Nedaug. Jis žada jiems sumokėti dideles sumas. O už tai jie turės pašalinti du broliukus ir jų pagalbininkus, tarp jų ir tave. - nusipurčiau vien nuo minties, kas galėtų man ir visiems kitiems nutikti. 

- Ar jis žada ištesėti tuos pažadus ir kam jam reikią tos dalies, kurią turi Graysonas, nes jis jau turi Maiklo dalį? - toliau klausinėjau. 

Akis pradėjo rodyti neaiškius vaizdinius, bet stengiausi apsimesti, kad tai man nedaro jokio poveikio. 

-Nežinau. Bet jeigu neištesės jam geruoju nesibaigs. O dėl dalių, tai Maiklo dalies jam neužtenka, supranti jis skęsta skolose. Tad tokia didžiulė dalis, kurią turi Graysonas, jam tikrai praverstų. - aš palinkčiojau. 

-Bet jeigu jis skęsta skolose, tai, kaip tada jis sumokės tiems žmonėms? - garsiai mąsčiau. 

Ji patrukčiojo pečiais. 

-Nežinau, gal kaip nors.. 

-Kiek jis jau pasisavino žmonių savo pusėn ? - paklausiau paėmusi dar vieną pakelį į rankas. 

-Penkis, daug kas nesutiko vien išgirdę pavardę DOLAN. 

-Ar daug jam liko aplankyti ?  - paklausiau. 

-Ne. Vyras vardu Kraulis turėjo būti paskutinis, bet Antonis jo niekur nerado. -  tylėjau, nes jeigu pasakysiu, kad Kraulis su mumis, tai nieko gero mums neduos. 

-Paskutinis klausymas. - pasakiau ir pasiėmiau paskutinį pakelį - kokia tau iš to nauda ? 

-Aš padėsiu Antoniui, o kai jis gaus tas dalis, aš jį pašalinsiu ir perimsiu viską.. - nusijuokė. 

Vadinasi, pagrindinis žaidėjas, bus apžaistas. 

Kaip tik tą akimirką į kambarį įlėkė Graysonas ir Maiklas. Net nespėjau susivokti, kai mergina sukniubo kėdėje ir tai įvyko nuo Maiklo rankos. 

-Nereikėjo jos nušauti - pasakiau, kai buvau nešama į automobilį. 

-Reikėjo, ji būtų viską išpliurpusi Antoniui, apie ką jūs su ją šnekėjote - prakalbo Graysonas, jis suprato, kad tai ko vartojau nepadės, man atgaivinti visų prisiminimų. 

-Viskas čia.. - padaviau diktofoną jam į rankas ir atsijungiau nuo realybės. 

Graysono pozicija 

Paėmiau diktofoną iš Kamilės rankų ir įsikišau į kišenę . 

-Vis dėl to ji išgavo informaciją savais būdais - pasakiau Maiklui. 

-Tik jei pačiai tai ne į naudą, juk žinai, kad jis norės to ko vartojo? Tai kur mums ją vežti ? -  kiek pagalvojau, žinau, kad negalima jos laikyti namie, esu matęs ką žmonės gali padaryti negavę dozės. 

-Į priklausomybės ligų centrą, ten ja bus tinkamai pasirūpinta - Maiklas nustebusiu žvilgsniu pažvelgė į mane. 

-Girdėjau, kad dabar ten labai viskas sugriežtinta, ar esi dėl to tikras? - pasiteiravo. 

-Taip. Ji ne tik pasveiks nuo to mėšlo, bet ir bus saugi.. - buvau užtikrintas. 

Vakare 

Grįžę namo perklausėme visą įrašą. Buvome sukrėsti, nes išgirdome to ko nesitikėjome. Apsitarėme, ką darysime rytoj, ir nusprendėme, kad vyksime ieškoti to tariamo Antonio brolio.  Žinoma su mielu noru aplankyčiau Kamilę, ji ko gero pririšta prie lovos guli.. Ne juokauju žinoma.. Trumpiau tariant visą savaitę nei vienas žmogus nėra leidžiamas prie jos. 

-Tada susitiksime rytoj ryte. - abu pakilome nuo sofos. - Aštuntą valandą atvažiuosiu pas tave. 

-Tik atsikelk laiku, nes nežadu bėgti paskui lėktuvą šaukdamas palaukit .. - prabilo mano sarkastiškoji pusė. 

-Nereikės. Eisiu anksti miegoti.. - pažvelgiau į laikrodį, kuris rodė vienuoliktą valandą. 

-Na gerai iki. - Maiklas išėjo pro duris, o aš užgesinęs apačioj šviesą tiesiu taikimu nubėgau į dušą. 

Nusimaudęs apsijuosiau rankšluostį aplink juosmenį ir delnų nubraukiau aprasojusį veidrodį. Žvilgtelėjau į savo išvaizdą. Išsivaliau dantis. Kai jau norėjau eiti į miegamąjį, apačioje išgirdau keistą krebždesį. Antro aukšto koridoriuje po spintele turėjo būti pakištas pistoletas. Pasilenkiau ir apčiupinėjęs spintelės apačią supratau, kad jo ten nėra. Po galais, Kamile! .. pagalvojau. Ji ko gero rado jį ir perdėjo kitur, pati net nepagalvodama, kad jis man gali būti reikalingas. 

Į rankas paėmiau šluotą ilgu kotu kuri stovėjo kampe. Tyliai nulipau laiptais žemyn ir prie stalelio ant kurio buvo padėtas diktofonas, aiškiai galėjau matyti žmogau figūrą. Žmogus artinosi prie šviesos jungtuko, o aš užsimojau ir trenkiau jam su šluota, tik nežinau kur, kaip tik tą akimirką šviesa apačioje įsijungė, o žmogus nuo smūgio perkrito ant žemės. 

-Maiklai?!- sutrikęs šuktelėjau. - Ką čia po galais sugalvojai? 

-Telefoną pamiršau, o ko tu čia daužaisi? - šuktelėjo ir inkšdama atsistojo - manau plaučius man atmušei.. 

-Aš galvojau, kad tu koks Antonio žmogus ir atėjai manęs nudaigoti.. ! - paaiškinau ir padėjau šluotą į vietą. - Ir iš vis jeigu pamiršai telefoną, tai reikėjo paskambinti į duris ir bučiau įleidęs, o ne tamsoje čia šmirinėti.. 

-Tai, kad durys buvo neužrakintos.. - atsidusau. 

-Gerai pasiėmei telefoną ir gali eiti - išstūmiau Maiklą pro duris, tik šį kartą iš karto jas užrakinau. 

Kai apsisukau eiti rankšluostis nukrito.. 

-Vienos nelaimės - burbtelėjau ir apsijuosęs rankšluostį nuėjau į miegamąjį. 

Kritau veidu į lovą ir užmigau..