Ta pati mergina.. tik kiek paaugusi ir pasikeitusi.. Pabaigusi mokyklą ir susigrąžinusi savo mylimąjį Graysoną, pradeda lankyti universitetą.. Tačiau jos planai nesiklosto taip kaip planuota ir vėl iškyla pavojus jų laimei..
~''~
Tai mano knygos '...
Ilgai laukti ir sėdėti ant palangės nereikėjo. Kai merginų tualeto durys prasivėrė aš prisitraukiau arčiau palangės, kad mergina manęs nepastebėtų, o aš galėčiau pažiūrėti kas ji tokia yra, o galbūt vėliau ir paklausiu, kodėl ji verkė.
Mergina praėjo pro mane ir net nepastebėjo.
-Rita?.. - nustebęs paklausiau ir nušokau nuo palangės.
Rita nustebusi atsisuko į mane ir per jos kūną nubėgo maži šiurpuliukai. Jos akys buvo paburkusios ir raudonos nuo verkimo. Ji apsisuko ir norėjau nueiti.
-Palauk. - priėjęs paėmiau jei už alkūnės. - Štai, palikai šitą valgykloje. - įteikiau priešpiečių dėžutę ir stovėjau išsišiepęs, vis dar laikydamas ją už rankos.
-Ačiū. - buvau sukrėstas, paprastai merginos apkabindavo, o šita patraukė mano ranką ir pasiėmusi dėžutę nužingsniavo toliau.
-Aš Aronas. - šūktelėjau jei, prieš pasisukant išėjimo link.
-Aš puikiai žinau kas tu, kita vertus, kas jūsų nežino. - ramiai atsakė ir išėjo pro duris.
Šyptelėjau sau. Tik tada supratau ką ji pasakė. Ji pažįsta mane, kaip Antonio brolį Aroną, o ne, kaip tiesiog, Aroną. Na ką, teks ją supažindinti su tikruoju manimi.
Kitą dieną.
Atsisveikinau su tėvais pasiėmęs pinigus išėjau pro duris.
-Lipk greičiau, mes tavęs laukiame. - šūktelėjo Antonis jau sėdėdamas savo chebros automobilyje.
-Ne. Eisiu pėsčias, turiu reikalų. - pamojau ir nuėjau į šalį.
Žinau, kad jie nevažiuos į mokyklą, pirmiausia pasuks į skersgatvį, kuriame nusipirk cigarų arba dar ko nors, o tik po to važiuos į pamokas. Aš visad važiuodavau kartu, kartais užtraukdavau su jais, bet šį kart aš turiu kitų planų.
Juk vakar pažadėjau, kad supažindinsiu Ritą su tikruoju savimi.
Perbėgau gatvę ir įėjau į gėlių parduotuvę.
-Man šitas rožes. - pirštu parodžiau į ryškias raudonas rožes.
-Kiek? - mandagiai paklausė pardavėja.
-13. - ji nusistebėjo.
-Ar mamos gimtadienis ? - nusijuokė.
-Ne. Dovanosiu jas labai svarbiam asmeniui.. - šyptelėjau.
Ji jas ištraukė, supakavo ir padavė man. Susimokėjęs skuodžiau tiesiai į mokyklą.
Mokyklos durys dar buvo užrakintos. Aš atsisėdau ant laiptų ir laukiau Ritos. Po kurio laiko pradėjo rinktis mokiniai ir mokytojai. O aš vis dar sėdėjau ant laiptų ir laukiau savosios Ritos.
Pagaliau ir ji atėjo. Su drauge iš dešinės. Skruostai buvo nusidažę skaidriu rudens raudoniu, o akys žibėjo ryškia mėlyna spalva.
Ops! Esta imagem não segue nossas diretrizes de conteúdo. Para continuar a publicação, tente removê-la ou carregar outra.
