Ta pati mergina.. tik kiek paaugusi ir pasikeitusi.. Pabaigusi mokyklą ir susigrąžinusi savo mylimąjį Graysoną, pradeda lankyti universitetą.. Tačiau jos planai nesiklosto taip kaip planuota ir vėl iškyla pavojus jų laimei..
~''~
Tai mano knygos '...
-Pagaliau namuose - atsidusau vos įžengęs pro duris.
-Na ir pavargau, važiuosiu namo, tau viskas bus gerai? - pasiteiravo Maiklas.
-Taip. Taip. - numečiau kuprinę ant sofos ir atsisukau į Maiklą.
-Kada turi pasiimti Kamilę iš tos įstaigos ?
Kiek pagalvojau..
-Rytoj. Tad man reikėtų aptvarkyti namus. Nes ji grįš taip įsiutusi, o dar kai pamatys netvarkytus kambarius tai išvis - pasukiojau pirštą ties smilkiniu.
-Na gerai, tada aš einu ir pasiimsiu tą mašiną, nes nežadu eiti pėsčiomis. - pareiškė ir išėjo.
O aš nusprendžiau, kad apsitvarkysiu vėliau, o dabar eisiu prigulti, nes kelionė tikrai išvargino.
Arono pozicija
-Būk atsargus. - Rita mane stipriai apkabino prieš įsėdant į automobilį.
-Visada. Perduok vaikams, kad juos myliu, kad ir kas be nutiktų. Taip pat ir tave. - atsitraukiau ir įsėdau į mašiną.
Abu stengėmės neverkti nors mums nekaip sekėsi. Abu puikiai suprantame, jog aš galiu nebegrįžti namo.
Tačiau nuvijau visas neigiamas mintis į šalį ir pasakiau.
-Viskas bus gerai. Aš grįšiu - pažadu. - tada apsisukau ir išvažiavau.
Graysono pozicija
Pabudau ryte ir supratau, kad nieko aš nesusitvarkiau. Bet neėmiau to į galvą, nes jau buvau sugalvojęs planą tokį, kuris neleis Kamilei įžengti į namus.
Su šypsena veide nuėjau į dušą ir nusimaudžiau. Po to išsidžiovinau savo plaukus ir apsirengiau. Atrodžiau nepriekaištingai-Kamilei tikrai patiks.
Tada pavalgiau pusryčius, dar nusivaliau batus. Ištraukiau telefoną iš praeito vakaro džinsų kišenės. Ir galiausiai suradau Kamilės mašinos raktelius ir nuvažiavau jos pasiimti.
Oups ! Cette image n'est pas conforme à nos directives de contenu. Afin de continuer la publication, veuillez la retirer ou mettre en ligne une autre image.
Kai atvažiavau ji jau manęs laukė aikštelėje.
-Labas. - išlipęs su šypsena artinausi prie jos.
-Kaip tu dar turi drąsos artintis prie manęs? - ji ištarė pykčio pilnu balsu.
-Kamile. Viskas gerai.. Lipk į mašiną. - atsargiai ištariau.
-Bėk! - sušuko ji ir metusi savo rūbų tašę pasileido manęs link.
Bėgau kiek kojos neša, tačiau jos pyktis valdė ją ir ji net nežadėjo atsilikti ar bent sustoti pailsėti.
-Prašau liaukis... - dūstamas maldavau.
-Net neketinu. - ji galiausiai prisivijo mane ir šoko man ant pečių.
Taip pervesdama mane ant žemės. Po to gerai aptalžė ir papurtė už atlapų.
-Suskis. - ištarė ir nulipusi nuėjo į mašiną.
Aš dar pagulėjau ant nugaros, ir atgavęs kvapą nuėjau paskui ją.
-Tu man praskėlei lūpą ! - sutrikęs žvelgiau į veidrodėlį.
-Tai dar mažai kliuvo. - pareiškė.
-Gerai, atsiprašau, bet pati supranti, kad nebuvo kitos išeities. - ji pavartė akis. - Klausyk, kad išpirkčiau kaltę aš turiu tau staigmeną.
Ji palengva atsisuko į mano pusę.
-Kokią? - jos balse dar vis girdėjosi pyktis.
-Ne ne pirma turi manęs atsiprašyti ir pabučiuoti. - laikiausi savo.
-Dar ko ? - nusisuko į langą.
-Nagi staigmena gali pabėgti tavęs nepalaukusi. - tai privertė ją susimastyti.
-Gerai. - greitai prisitraukė ir pabučiavo manę taip stipriai, kad net praskelta lūpa pradėjo tvinkčioti. - Labai atsiprašau, kad daviau tau į krapus, o dabar rodyk tą staigmeną.
Aš išsišiepiau. O tada ištraukiau staigmeną iš savo džinsų kišenės.
-Du bilietai į Las Vegasą ? - nustebusi ji paklausė.
-Na taip. - atsakiau.
-Dabar? - toliau klausinėjo.
-Taip.
-O kaip universitetas?
-Velniop tie mokslai.
-Va čia tai jau kita kalba - šuktelėjo. - Las Vegase - ruoškis mes atvarome.
Nusijuokiau ir užvedžiau mašiną.
Las Vegase.
Įvažiavome į miestą. Sustojau prie degalinės, nes Kamilė užsinorėjo į tualetą.
-Aš greit. - uždariusi dureles išbėgo.
Aš tuo tarpų nežvelgiau gatvę.
Kitoje jos pusėje buvo vestuvių salė. Kur žmonės tuokiasi, na bet ne taip kaip tikrose bažnyčiose. Be kunigo.
Į mano galvą įlėkė neįtikėtiną mintis. Net pats pradėjau kikenti iš jos.
-Iš šono atrodo nekaip, kai tu sėdi vienas mašinoje ir juokiesi. - Kamilė įlipo į mašiną. -Kas tokio juokingo?
-Ai nieko. Žiūrėk - pirštu parodžiau į vestuvių salę kita pus gatvės.
-Na ir kas?
-Susituokime, dabar pat, prieš įvykstant visiems tiems įvykiams su Antoniu.
Kamilės pozicija.
Mano delnas atsirado ant jo skruosto.
-Už ką man trenkei? - nustebęs paklausė.
-Atsipeikėk, ką tu čia dabar nusišneki? - pyktelėjau.
-Nagi, nebūk tokia neįdomi. - aš kiek pamąsčiau. - Kas įvyksta Las Vegase tas ir lieka Las Vegase.
