Likimo Posūkis 2 Viskas arba nieko

43 dalis

Mažas pranešimas prieš pradedant naują dalį. 

Noriu priminti, kad vis dar neapsisprendžiau dėl vieno knygos veikėjo vardo. Man reiktų jūsų pagalbos. Rašykite jums žinomus, patinkamus vaikinų vardus į komentarus arba siųskite asmenine žinute. Lauksiu jūsų pasiūlymų. Labai prašau nepaveskit manęs ir padėkit. Iš anksto ačiū. 

Kamilės pozicija 

-Persirengiau. - pranešiau ir Graysonas linktelėjęs priėjo arčiau manęs. 

-Viskas bus gerai girdi mane ? - lėtai paėmęs mano rankas ištarė. 

-Jie greitai bus čia ar ne? - pasitikslinau. 

-Taip. Jie bet kurią akimirką gali įsiveržti į vidų ir mus pasiimti. - mintyse įsivaizdavau kas gali nutikti, kai Antonio pakalikai įsiverš į vidų. - Svarbiausia vaidinti, kad mes visiškai nepasiruošę jų antpuoliui ir leisti jiems mus išsivežti. O kaip būsime pas Antonį, duosime pranešimą Maiklui ir jis atvažiuos su visa komanda mūsų gelbėti. - dar kartą ramiai viską išdėstė. 

-O kas jeigu Alekso sukurtas prietaisas nesuveiks. Arba Aronas leis savo broliui pabėgti arba dar blogiau, pereis į jos pusę. - į galvą pradėjo lįsti įvairios mintys. 

-Nurimk. Žinau mes stovime ant klaustuko, bet jeigu dabar imsime abejoti, tada mums nieko neišeis. - švelniai ranka perbraukė per mano plaukus. - Mums viskas bus gerai. 

-Paskutinis prašymas. Kol dar turim laiko.. aš norėčiau paskambinti savo mamai. Na žinai jeigu negrįžčiau gyva iš ten.. - tyliai pasakiau ir pakėliau savo akis į jį. 

-Nemanau... - jis kiek pagalvojo - Na gerai, tik greitai. 

Kiek šyptelėjau ir paėmusi telefoną surinkau tėvų namų telefono numerį. 

-Labas Kamile, kokia staigmena. Kodėl skambini? - atsiliepė mama. 

-Labas mama, norėjau pasakyti, kad man viskas bus gerai ir , kad ir kas be nutiktų aš visada jus mylėsiu. Mama gerai rūpinkis Tobiu ir tėčiu. Jiems tavęs labai reikia. - su ašaromis akyse išsakiau viską. 

-Kas vyksta, kodėl taip kalbi? - mamos balsas iš karto pasikeitė. 

Kaip tik tuo momentu į namus įsiveržė kaukėti vyrai su ginklais rankose. Štai ir Gray jau  tempiamas pro duris. Ir aš.. kaip šiukšlė už rankų išvedama laukan ir įsodinama į juodą forgoną. Telefonas kažkur iškritęs, o vėliau.. TAMSA.  

Mamos & Tėčio pozicija. 

-Kamile?! Brangioji pasakyk kažką ar girdi mane ?! Kas vyksta!! - šaukiau. Tačiau viskas ką galėjau girdėti kita pus ragelio, tai rėksmai ir traškesiai. 

Kas nutiko mano dukrai? Su kuo ji susidėjo, ar tai Graysono įtaka? 

-Kas nutiko ? - į kambarį įbėgo mano vyras. - Ar kas nors Kamilei ?

-Mielasis.. - mano balsas drebėjo. - manau mūsų dukra - pagrobta. 

Maiklo pozicija. 

-Nurimk žmogau, jiems viskas bus gerai. - kalbėjo Deimonas, kai visi šiuo momentu sėdėjo ir su nerimu žiūrėjo į kompiuterio ekraną. 

Kai jame pasirodys raudona lemputė su Graysono ir Kamilės buvimo vieta, mes iš kart lėksime ten. 

-Negaliu. Tu nesupranti ten mano brolis ir jo merg... Žmona -dieve vis nepriprantu prie naujo Kamilės statuso. - Kas jeigu mums nepavyks? 

Sakydamas paskutinius žodžius dėmesį sutelkiau ties Aronu. 

-Juk tu čia esi mūsų paslaptis.. - burbtelėjau. 

-Aš jau sakiau. Sugebu atsakyti už savo veiksmus. - ramiai atsakė. 

-Žiūrėkit ! - suriko Semas pirštu rodydamas į kompiuterio ekraną. - Jie jau atvažiavo..