Likimo Posūkis 2 Viskas arba nieko

40

Kamilės pozicija.
-Žinot, aš jaudinuosi - nužvelgiau save veidrodyje.
-Tai nornalu. - atsakė jauna mergina, kuri ruošė mane vestuvėms. - Juk vis dėl to, tai vestuvės, kad ir kokios jos ten bebūtų.
-Jaučiu, kad jums nelabai patinka tokia vestuviu ceremonyje. Na neoficiali. - pažvelgiau į jos akis. 
-Na aš ir mano vyras irgi sugalvojome taip susituokti ir išėjo taip, kad dabar jis mano buvęs. - atsiduso ir pakilo nuo krėslo. - Einu į apačią.
Aš linktelėjau. Po poros akimirkų į kambarį įėjo Graysonas.
-Juk žinai, kaip jie sako, kad nevalia matyti nuotakos prieš vestuves. - perspėjau.
-O kam rūpi? Tik nesakyk, kad tu tiki tais paistalais. -nusijuokė.
Aš pakreimiau galvą.
-Na gerai gerai. Išeisiu. Tik atėjau pranešti, kad ceremonija prasidės po 10 min. - tai pasakęs apsisuko ant kulno ir išėjo pro duris.
Ramiai atsikvėpiau ir dar kartą nužvelgiau savo suknelę veidrodyje.
Mintyse sukau žodžius iš kurių turėtų išeiti tinkama kalba. Kažin ar Graysonas sakys ilgą kalbą ar trumpą?  Gal man nereikės jos sakyti. Bet ne juk visi sako kalbas per veztuves.
-Laikas!- pro duris įlėkė mergina, o aš greitai pagriebusi puokštę išlėkiau pro duris.
Grojant geresnės versijos (ne vargonų, nes jų garsas man varo baimę) vestuvių muzikai, įėjau į salę. Kuri buvo... Tuščia. Priekyje, kur altorius, stovėjo vyras. Kuris kaip supratau yra už kunigą. O šalia jo Gray. Šone ant suoliuko sėdėjo mergina, kuri matavo man suknelę. O kitoje pusėje vyras, kuris stivėjo prie garso aparato.
Kai atėjau Gray padavė man ranką ir aš palipėjau vienu laipteliu aukščiau. Kukliai šyptelėjau. O Gray linktelėjo "kunigui" taip duodamas ženklą, kad jis gali pradėti.
-Sveiki visi susirinkusieji, šią kražią dieną į kuklias Graysono ir Kamilės jungtuves. Biblijos ir Dievo vardu šie du jauni Amerikos piliečiai taps vyru ir žmona... - tai buvo viskas ką girdėjau. Mintyse banžiau suregzti kalbą. Tačiau nekail gavisi mano rankos, kurias laikiau susikibusias su Gray rankonis, baisiausiai prakaitavo. Ir jis tai pastebėjo. Šaunu!
-Dabar galite pasakyti kalbą iš širdies vienas kitam.. - pranešė.
Gray pradėjo pirmas.
-Kamile. - sutelkiau savo dėmesį į jį.- kai pirmą kartą pamačiau tave, tu nepasiridei nieko įpatinga. Bet kai mes tapome draugais ir tu aukojai savo gyvybę dėl manęs, tada aš supratau, kad tu ir tik TU esi ta, su kuria aš noriu praleisti  visą savo gyveniną.
-Aš.. Aš.. - mano balsas užsikirtinėjo. - Aš tave myliū. Ir visad mylėjau. Vien būnant šale tavęs aš jaučiuosi sava. Ir kai kiekvieną kartą kai aš pažvelgiant į mūsų keblius santikius aš suprantu, kad tikra meilė vis dar egzistoja...