Aš ir Maiklas važiuojame į kitą Australijos miestą, Melburną. Ten gyvena du vyrai vienas iš jų verslininkas, o kitas taiso mašinas, už minimalų atlyginimą. Su Maiklu ginčijamės pas kurį važiuoti pirmiausiai..
-O tu prisimeni, kas buvo praeitą kartą, kai ėjome pas turtingą ponulį - priminiau jam. - Likome nieko nepešę. Tad dabar eisime pas paprastą žmogelį.
Na ir kas, koks skirtumas, kad mums nepavyko, nejau manai, kad tas vargetą gali ką nors žinoti apie Antonį? - pasukau link mechaniko dirbtuvių. -Ne tu ten nevažiuosi.
-Arba kas? - išprovokavau jį.
Maiklas čiupo už vairo ir pasuko jį į kitą pusę. Aš sukau į priešingą pusę. Galiausiai abu paleidome vairą, kai susiprotėjome, jog atsitrenkėme į medį.
-Smagu. - burbtelėjau ir kartu išlipome iš rūkstančios mašinos. Nei vienas nebuvo susižeidęs, tai gerai, bet mano mašina, ko gero bus nepataisoma. - Pažiūrėk ką padarei! - apėjęs aplink mašiną šūktelėjau.
-Dabar, bet kokiu atveju reiks eiti pas mechaniką. - nusijuokė Maiklas.
Nesupratau, kas jam čia tokio juokingo. Juk jis turės atpirkti man padarytus nuostolius.
-Einam. - pamojo ranka, ir aš peržegnojęs savo automobilį nusekiau jam iš paskos.
-Tai gerai, kad ne mieste mums šitaip. - kalbėjo eidamas žvyrkeliu.
Tas mechanikas savo dirbtuves yra įsirengęs užmiestyje, mažo kaimelio pašonėje.
-Juk supranti, kad esi man skolingas naują automobilį. - trinktelėjau jam į petį.
-Nenusimink, Kalėdų senelis atneš naują. - nusijuokė, o aš pavarčiau akis. Dabar visą kelią iki pat jo dirbtuvių turėsime eiti pėsti. - Kažin ar daug dar liko - paklausė Maiklas.
Pažiūrėjau į savo telefoną, kuriame buvo kelionės grafikas.
-Nuo čia kur esame dabar iki tariamo Antonio brolio dirbtuvių yra penkiolika kilometrų, jeigu būtume važiavę su mašina, kurią tu sudaužei, būtume užtrukę apie 15 - 20 minučių. Dabar eisime ten pusdienį, jei ne daugiau. - paaiškinau.
-Be vandens ir be maisto? - paklausė.
-Taip. - greitai atsakiau ir nuėjau į priekį.
Saulė kepino, mus kaip keptuvė blynus. Atrodė, kad plaukai nuo galvos tuoj pabėgs į pavėsį, kurio čia nė su žiburiu nerasi. Kojos neklausė, o Maiklas, kaip skuduras grindims plauti, vilkosi iš paskos.
-Gal sustokim pailsėti ? Rasim, kokį vandens šaltinį. - verkšleno.
-Tam nėra laiko. O jei ir būtų, tai viskas ką čia rastum, būtų kengūros, kurios būtų pasiruošusios tave gerai paspardyti, arba neaiškūs gyviai, kurie tikriausiai turi nuodų. - paaiškinau jam.
Taip mūsų kelionė tęsėsi toliau iki tol kol man nepaskambino Justina.
-Ar kas nors nutiko Kamilei ? - tai buvo pirmas mano jei pasakytas sakinys.
-Na, kaip čia pasakius, ji siautėja.. Sumušė seselę, kai ji vedė ją į religijos pamokėles, įkando slaugytojui.. Ir panašiai - atsiduso. - O kaip jums sekasi, kur dabar randatės?
-Vidurį niekur. Maiklas ir aš susiginčijome, jis čiupo už vairo, o tada mes atsidūrėme medyje. Tad dabar velkamės iki žmogau, pas kurį turėjome NUVAŽIUOTI - sakydamas paskutinį žodį piktai pažvelgiau į Maiklą, jis tik patrukčiojo pečiais.
-Vargšeliai. O kodėl neskambinot pagalbai? - paklausė.
-Tai, kad nebuvo ryšio visą šį laiką, tik kai tu paskambinai atsirado. Tad dabar ir stovime vidurį niekur ir kalbamės su tavimi. - paaiškinau.
-Supratau. Na tada aš jau eisiu - kitoje ragelio pusėje girdėjosi Kamilės balsas. Perduok jam, kad jis atsiims už viską ką aš čia turiu iškęsti..!! - rėkė ji.
Pokalbis buvo baigtas. Surinkau pagalbos numerį, bet kai jau norėjau skambinti telefonas išsikrovė...
-Gražu. - mečiau į viršų telefoną ir nuspyriau kažkur į brūzgynus. - Ar tu turi savo telefoną?
-Taip. Bet mano irgi išsikrovęs. - atsakė Maiklas.
Tik tada aš supratau, kad išmečiau vienintelį daiktą, kuris turi visą informaciją, kurią mums reikia žinoti.
- O tu rupke.. - šūktelėjau ir pasileidau į tą vietą, kur nuspyriau savo telefoną.
Maiklas stovėjo ant kelio ir laukė manęs.
-Ar radai? - pasiteiravo.
-Dar ne!- šūktelėjau ir toliau knisausi. Galiausiai radau tą telefoną ir atsilošiau. Bet, kai supratau, kad prieš mane stovi už mane didesnė kengūra, apmiriau iš baimės. - BĖGAM!!!
Pradėjau rėkti ir išbėgęs iš tų brūzgynų, pasileidau vieškeliu į priekį. Maiklas stovėjo vietoje, nes nesuprato kas vyksta.
Kai kengūrą išlindo iš krūmų ir pradėjo mane vytis, Maiklas pasileido bėgti.
Dabar abu lekiame kiek kojos neša, o kengūra net nežada atsilikti.
-Ar ji vis dar už mūsų ? - bėgdamas paklausiau Maiklo, kai jis prisivijo mane.
-Jau nebe... - uždusęs atsakė. Abu nuvirtome ant žemės.
-O Dieve.. - atsidusau ir ranka nubraukiau prakaitą. Kai pailsėjome, atsistojome ir ėjome toliau. Saulė vis dar švietė. Atrodė, kad tuoj nuvirsime ir niekada neatsikelsime.
-Atėjom? - nustebęs pasakė Maiklas.
-Tu rimtai? - netikėdamas pakėliau akis į viršų ir taip.. Tikrai priešais mus stovėjo sena dirbtuvė, o už jos namas. Namo kieme darbavosi moteris, o aplinkui ją lakstė trys maži vaikai.
Užėjome į dirbtuves. Garaže po mašina darbavosi vyras. Negalėjome pasakyti ar tai tikrai Antonio brolis, nes matėme tik apatinę dalį jo kūno.
-Sveiki. - pasisveikinau. Vyras išlindo iš po mašinos ir prisimerkęs nužiūrėjo mus.
-Labas. - nusibraukė purvinas rankas skuduru ir atsisuko į mus.
-Mes čia dėl mašinos. - puikiai supratau kodėl Maiklas iškart pradėjo meluoti, juk iš tiesų čia atėjome ne dėl jos. Mano mašiną vargu ar jau galėsime sutaisyti.
-Gerai. Kas jei nutiko? - pasiteiravo.
Papasakojome visą istoriją ir nurodėme vietą kur yra palikta mano mašina.
-Na po tokios kelionės, juk ko gero pavargę, tad galėsite apsistoti pas mus.. - jo žmona išgirdusi mūsų pokalbį pasiūlė.
-Ne mums gerai bus ir čia. - mandagiau atsakiau parodydamas į garaže esančią sofą.
-Tu galėsi ir tvarte miegoti jei taip nori - stumtelėjo mane Maiklas. - O aš priimsiu šios malonios šeimininkės pasiūlymą.
Jis nuėjo į priekį, o aš nusekiau jam iš paskos. Moteris davė mums maisto ir vandens. Pavakarieniavę nuėjome maudytis. O po to gavome kambarį antrame aukšte, palėpėje. Ten buvo tik viena lova, tad mums teko sugulti kartu.
-Tariamas Antonio brolis parveš mano mašiną ir bandys sutaisyti. - pranešiau Maiklui.
-Gray, juk tu supranti, kad jis nėra tariamas jo brolis.. - nužvelgė mane Maiklas.
-Žinau. Jis jo brolis dvynys..
YOU ARE READING
Likimo Posūkis 2 Viskas arba nieko
RomanceTa pati mergina.. tik kiek paaugusi ir pasikeitusi.. Pabaigusi mokyklą ir susigrąžinusi savo mylimąjį Graysoną, pradeda lankyti universitetą.. Tačiau jos planai nesiklosto taip kaip planuota ir vėl iškyla pavojus jų laimei.. ~''~ Tai mano knygos '...