Ta pati mergina.. tik kiek paaugusi ir pasikeitusi.. Pabaigusi mokyklą ir susigrąžinusi savo mylimąjį Graysoną, pradeda lankyti universitetą.. Tačiau jos planai nesiklosto taip kaip planuota ir vėl iškyla pavojus jų laimei..
~''~
Tai mano knygos '...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Skrydis nebuvo toks varginantis, galbūt todėl, nes neturėjau didelės nuotaikos jaudintis dėl savęs. Tačiau kelionė atgal buvo šiurpinanti.. Visą kelią namo nuo oro uosto smarkiai lijo ir žaibavo.. Kaip nekeista sniego net nesimatė.. Vadinasi nuvykusi ir praleidusi Kalėdas Italijoje, nieko nepraleidau.
Kad pasijausčiau saugiau visą kelionę iki namų pratupėjau, kaip pelytė tik ne po šluotą, o Gray glėbyje.
-Jau atvažiavome.. ar jums padėti susinešti daiktus? - pasiteiravo vairuotojas.
-Taip. Būtu gerai. - atsakė Gray. Jis ko gero numanė, kad per tokią audrą aš padėsiu jam kažką daryti lauke.
Taip ir buvo... Tik išlipusi ir gavusi raktą žaibo greičiu nuskuodžiau į vidų... Nors gal ir nereikėtų dabar sakyti ,,žaibo greičiu''...
Žodžiu įbėgusi į namus puoliau į miegamąjį ir atbėgusi į jį pasislėpiau po užklotu.
-Kamile, gal gali padėti išsikrauti daiktus. - užnešęs lagaminus į viršų paklausė.
-Vėliau. - burbtelėjau.
Jis atsiduso ir atsisėdo ant lovos.
-Vėliau reiškia niekada.. - tyliai burbtelėjo ir pradėjo išiminėti drabužius.
-Tavo tiesu.. - atsakiau ir už lango sužibus dar vienai žaibo blykstei, stipriau įsikabinau į apkloto kraštus..
-Keistas tu žmogus.. - prašneko - esi tokia nedrąsi, visko bijau.. Žmonių, vorų, gyvačių, varlių, audrų, vandens, žuvų... Bet kartu esi tokia drąsi.. nebijau apginti savo nuomonės, draugų šeimos, rizikuoji gyvybe dėl tau brangių žmonių..
-Na juk visi taip elgtusi - paprastai atsakiau.
-Toli gražu.. Gyvas pavyzdys - Kastielis, paliko savo sūnėnus išdavė mūsų tėvus, kad tik pats išneštų sveiką kailį nuo Riko.. Mus paauglius, kai man buvo vos 16 paliko vienus išgyventi..
-Na taip.. O tiesa kalbant apie tave.. tai, kaip tu pragyvenai.. - pasiteiravau.
-Įvairiai.. - kiek sunerimau - kitą kartą papasakosiu..
Išlipau iš lovos ir padėjau jam pabaigti sudėti viską į vietas. Mums pabaigus nuskambėjo durų skambutis.
Pažvelgiau klausiamu žvilgsniu, bet jis tik patrukčiojo pečiais ir nulipo į apačią, žinoma aš nusekiau iš paskos. Jis patikrino, ar už kelnių vis dar yra ginklas, suradęs jį atsargiai pravėrė duris. Už jų stovėjo Maiklas, abu ramiau atsikvėpėme..
-Sveiki. - jis atrodė.. NORMALIAI.
-Kaip tu? - įleidusi jį vidun, atsargiai pasiteiravau.
-Man viskas gerai.. - paprastai atsakė ir klestelėjo ant sofos.
Padariau jam puodelį kavos ir nunešiau. Jis atrodė .. palūžęs. Žinoma ne iš išorės, bet iš vidaus. Išorėje jis bandė pasislėpti po didžiuliu gerų jausmų sluoksniu. Nes jis Maiklas, o jam nebūdinga rodyti jausmų..
