Naujokė

1. "Gyvenimas"

,Gyvenimas. Supistas mano gyvenimas'' Kartojau mintyse. Ir kodėl būtent šią dieną jis turi būti dar supistesnis?

Apsivelku juodą aksominę suknelę ir juodus converse'sus. Visi susirinkę laukia manęs apačioje. Pajaučiu šiltą ašarą ant skruosto ir sustabdau jos bėgimą. Tačiau jos daugėja ir daugėja. Nespėju jų šluostytis. Išgirstu dundėjimą į duris. Staigiai nusišluostau ašaras ir viliuosi kad nieks jų nepamatys.

- Užeik,- tyliai tariau ir kažkas įėjo į kambarį. Išgirdau pažystamą Melanie balsą:

- Visi jau laukia tavęs,- liūdnas balsas man pranešė jog ji tikrai liūdi.- O, brangioji,neverk tušas nubėgs.

Ji spėjo mane pralinksminti ačiū jai, bet neilgam

ir be reikalo.

- Tavo legendinė frazė.- tariau aš skausmo kupinu balsu.- Einam.

Bandau išlikti rami, bet širdyje jaučiu kaip mane plėšo į gabalus. Einu pro juodai apsirengusius žmones jie visi kartoja tą patį žodį ,,užuojauta" arba ,,užjaučiame" ir jie visi sako tas nesąmones galvodami kad man jų kažkokie suknisti žodžiai padės.

                 *************

Matau kaip į didelę duobę yra įleidžiamas karstas. Užklojamas žeme. Tada kitas. Užklojamas žeme. Trečias. Trečio karsto tokia pat lemtis. Užklojamas žeme. Mama, Tėtis ir brangiausioji močiutė. Brangiausioji ne šiaip. Ji padarė viską. Viską dėl manęs ir Brolio- Džeimio.

- Bella?- tarė man Melanie balsas.- Visi žmonės jau skirstosi.

Linktelėjau ir patraukiau į mašiną.

Kaip jums pirma dalis? Ar verta kelti toliau? Taigi jei patiko com.💬 ir vote🌟.