Rape me

1.13:Skausmas keičia žmones

-Ji atrodė kitaip, ji neatrodė kaip senoji Kim, ji tarsi kitas žmogus. Aš nebegalėjau jos atpažinti. Tiesą pasakius kaip ji įžengė į klasę niekas nesugebėjo jos atpažinti,- suneriu pirštus ir žaidžiu su jais
-Skausmas keičia žmones, Niall,- vyriškis atsidūsta ir užmezga su manimi akių kontaktą
-Ji atrodė stulbinamai.. Bet tai tiesiog nebebuvo ji,- jaučiu kaip nuo šiandienos įvykių man ima svaigti galva
-Mano manymu, tai tik jos apsauginis sluoksnis. Ji bando taip apsisaugoti..
-Ką jūs turit omenyje? Ji nori apsisaugoti, kad aš daugiau jos suknistai neišprievartaučiau?- jam dar nespėjus pabaigti imu šaukti
-Ne. Aš manau, kad ji taip bando užmaskuoti viską kas dedasi jos viduje,- jis ramiai paaiškina. Linkteliu galva. Nesuvokiu kaip jis gali išlikti toks suknistai ramus, kai mano viduje atrodo viskas tiesiog sproginėja. Žinoma, ši situacija neliečia jo asmeniškai
-Galbūt tiesiog tęsk nuo ten kur sustojai praėjusį kartą?- kilsteli antakius ir įdėmiai žiūri į mane. Linkteliu galva ir vėl imu grimzti į prisiminimus.

***Prisiminimai***
-Na atrodo dabar turėtų viskas veikti,- išjungiu kompiuterį ir atsisuku į merginą
-Ačiū,- mielai nusišypso ir stebi mane
-Ačiū neužteks, mažute,- iškišu liežuvį ir sudrėkinu išsausėjusias lūpas
-Ammm..- jos skruostai parausta ir ji nuleidžia galvą, jos plaukai užkrenta jai ant veido. Nusijuokiu dėl Kim drovumo
-Taigi, ką aš gausiu už visa tai?- stebiu ją niekaip negalėdamas nuslėpti šypsenos
-O ko norėtum?,- droviai paklausia vis dar nepakeldama galvos į mane
-Hm.. Net nežinau,- prieinu prie jos ir užgulu stengdamasis jos savo svoriu nesutraiškyti. Viena ranka patraukiu plaukus nuo jos veido ir suglaudžiu lūpas. Ji net nedvejodama atsako į bučinį. Jos rankos pradeda velti mano plaukus kas man labai nepatinka
-Patrauk rankas iš mano plaukų,- atsitraukęs suburbu, o kai ji jas patraukia aš ir vėl įsisiurbiu į jos lūpas. Pakišu rankas po Kim maikute ir imu žaisti su jos krūtine
-Niall, ne!- netikėtai atstumia mane. Susiraukiu dėl to
-Nagi, mažute, aš noriu tavęs,- bandau ją ir vėl užgulti tačiau ji kategoriškai purto galva ir neprisileidžia manęs prie savęs
-Ne. Aš nenoriu.
-Ej, juk aš sakiau, kad buvau mulkis,- bandau ją įtikinti, tačiau ji tokia užsispyrus
-Ne, Niall..
-Prašau, mažute,- žiūriu tiesiai į jos akis, jose atsispindi baimė
-Ar pažadi, kad ši kartą neišeisi ir nepaliksi manęs?- jai šnekant jos akys ėmė spindėti
-Pažadu,- linkteliu galva ir užgulu ją, įsisiurbiu į lūpas, o ji visiškai nesipriešina, tik yra velniškai įsitempus.
<...>
Atsikeliu iš lovos ir susiradęs rūbus juos apsirengiu
-Aš turiu eiti,- atsistoju prieš ją
-Bet juk tu pažadėjai, kad pasiliksi,- jos akyse ima kauptis ašaros, mintyse nusijuokiu iš jos naivumo
-Aš tau rytoj parašysiu, galbūt susitiksim ir galėsim ką nors nuveikti,- apsisuku eiti kai jos balsas sustabdo mane
-Bet, Niall..
-Aš niekur nedingsiu, mažute,- iš jos balso buvo galima suprasti, kad ji verkia. Tačiau man nerūpi, todėl išeinu gavęs tai dėl ko čia ir atėjau.

Galbūt galima nuomonę?  Nors vieną? :)