Rape me

1.22:Viskas bus gerai

Kartais svarstau ar mano gyvenimas galėtų būti dar labiau sumautas. Svarstau ar jame galėtų atsirasti dar kažkas tokio blogo, kad galėtų pralenkti tai ką turiu dabar. Ir vos tik taip pagalvoju gyvenimas man mesteli dar vieną staigmeną. Štai, kad ir šiandien, ramiai gulėjau lovoje kol skambutis ir šaižus tėvo balsas "sūnau atidaryk duris!" neprivertė manęs palikti šilto guolio ir sunkiais žingsniais nupėdinti iki durų ir patikrinti kas tokį vėlyvą vakarą sugalvojo mus aplankyti. Vos pravėrus duris mane pasitinka apsiašarojusios Kim akys ir rūstūs jos tėvų žvilgsniai. Mane lyg elektra trenkia ir aš nebesugebu nei šnekėti, nei pasitraukti nuo praėjimo ir juos praleisti
-Hey vaikine, ar tu esi Niall Horan?-  stipri jos tėvo ranka slegiančiai nugula ant mano pečių. Jaučiu kaip mano kūnas ima nevalingai drebėti. Kim mamą esu matęs kelis sykius anksčiau kai lankydavausi jos namuose. Tačiau tėvą matau pirmą sykį ir vaizdas tikrai gąsdinantis. Jis visa galva aukštesnis už mane ir mažiausiai kelis sykius stambesnis
-Taip, aš,- galiausiai susiimu ir linkteliu galva
-Ar tavo tėvai namuose?- Kim tėvo balsas toks oficialus, griežtas ir velniškai panašūs į tardančio pareigūno
-Taip, užeikit,- pagaliau sugebu pasitraukti nuo praėjimo ir leidžiu jiems užeiti į vidų. Kaip tik tuo metu mano abu tėvai, vienas paskui kitą pasirodo čia
-Sveiki, kas jūs tokie būsit?- mano tėvas akivaizdžiai nustebęs šių žmonių netikėtu apsilankymu mūsų namuose
-Mes norim išsiaiškinti ką jūsų sūnus padarė mūsų mergaitei,- vos išgirstu šiuos žodžius mano širdies ritmas pagreitėja. Kvėpavimas tampa nevaldomas, o viskas aplink imu suktis ir vaizdas lietis. Tuomet visai netyčiom pagaunu Kim žiūrint į mane, jos akys nuverktos, tačiau žvilgsnis tarsi sako "viskas gerai, Niall. Viskas bus gerai." Ir tas žvilgsnis primena man tiek daug, kad nejučiomis nugrimztu į prisiminimus.

***Prisiminimai***
Sėdžiu prie direktoriaus kabineto durų ir laukiu kol būsiu pakviestas. Žinau, kad šį sykį prisidirbau tikrai smarkiai ir greičiausiai būsiu nušalintas. Netikėtai prie manęs prisėda Kim ir žiūri raminu žvilgsniu netardama nė žodžio. Jau ruošiuosi kažką pasakyti tačiau prasivere direktoriaus kabineto durys ir jis pakviečia mane užeiti. Atsidustu ir atsistojęs nusivelku į kabinetą, tačiau mano nuostabai Kim padaro taip pat. Susiraukiu nieko nesuprasdamas
-Kim, o ką tu čia veiki?- direktorius akivaizdžiai nepatenkintas tuo, kad ji čia. Aš irgi labai nesidžiaugiu
-Aš atėjau pasakyti, kad mokyklos rūsyje gaisrą sukėlė ne Niall, jis tuo metu buvo su manimi,- ji kalba taip įtikinamai, kad net pats atrodo imu tuo tikėti
-O kaip David? Jis sakė, kad matė Niall bėgant iš rūsio.
-Jis manęs tiesiog nekenčia ir nori pakenkti,- ir pats prisidedu prie šio melo
-Na, gerai. Horan, šį kartą tu laisvas. Bet aš stebėsiu tave. Išsisuki tik todėl, nes Kim gera, pavyzdinga mokinė, kuri negalėtų meluoti,- jis parodo mostu, kad dingtumėm iš čia. Linkteliu galva ir išskubu iš kabineto negalėdamas patikėti tuo kas ką tik įvyko. Mergina, kurią suknistai dulkinu išgelbėjo mano kailį.

***Dabartis***
-Niall, eime į svetainę,- mano mama pakviečia mane. Papurtau galvą ir nužingsniuoju svetainės link. Bet vos įėjęs ir vėl susiduriu su tom Kim akim, jos tokios pat raminamos kaip ir tą kartą prie direktoriaus kabineto. Nejučiomis nusiraminu patikėdamas, kad viskas bus gerai.