Rape me

1.25:Galbūt dar yra vilties

-Kaip suprast?- suraukiu antakius visiškai nesuprasdamas ką jis čia paisto
-Kai tave atvežė čia tavo būklė buvo kritinė, švelniai tariant. Tu buvai netekęs daug kraujo. O šioje ligoninėje jie neturėjo tavo grupės kraujo.  Kol kraujas būtų atgabentas iš kitos ligoninės 90% jog būtum jau miręs. Nei vieno tavo šeimos nario kraujas netiko. Ir tada pasisiūlė ji. Ji visiškai tuo nei akimirkos nesuabejojo. Ji davė savo kraujo tau. Daug kraujo. Tik dėl jos tu esi dabar gyvas,- negaliu patikėti tuo ką jis sako. Jeigu tai tiesa, o panašu, kad taip ir yra.. Galbūt.. Tik galbūt dar yra vilties, kad ji man atleis
-Kur ji? Man reikia ją pamatyti,- bandau keltis, tačiau jaučiuosi per daug silpnas ir nepajėgus, todėl stiprios vyro rankos neleidžia man to padaryti. Galiausiai nustoju stengtis ir sukrentu į lovą
-Tau reikia atgauti jėgas, taip pat ir jai.  Kim niekur nedings,- jis atsisėda šalia mano kojų ir stebi mane. O tai ima truputėlį erzinti. Kurį laiką palatoje įsivyrauja tyla. Tačiau galiu pastebi jog vyriškio veide tiek daug emocijų, kas jam visiškai nebūdinga. Jis tai suraukia kaktą, lyg kažką mąstydamas, tai atsidūsta lyg praradęs dėl kažko viltį. Tačiau galiausiai susitvarkęs su savo emocijom pradeda kalbėti
-Galbūt norėtum pratęsti pasakojimą? Jeigu nesijauti išsekęs.
-Gerai,- linkteliu galva ir kuriam laikui užmerkiu akis bandydamas prisiminti savo istoriją.

***Prisiminimai***
Sėdžiu su keliais draugais Alex kambaryje ir suku alaus butelį tarp rankų. Jaučiuosi truputį apsvaigęs. Sumoju, kad reiktų liautis gėrus, tėvai tikrai neapsidžiaugs mane pamatę tokį vidury savaitės, bet mano kūnas tarsi nepavaldus ir siekia dar vieno alaus butelio. Pajaučiu švelnią vibraciją savo priekinėje kelnių kišenėje ir tik po kurio laiko suprantu, kad tai mano telefonas
Nuo:Kim
*Labas. Gal norėtum užsukti? Pasiilgau:)*
Kam:Kim
*Galbūt vėliau užsuksiu*
Greit sumaigau atsakymą ir vėl susigrūdu telefoną į kišenę kvailai besišypsodamas. Ta mergaitę pati lipa ant manęs, o paskui apsimeta, kad jai tai nepatinka. Idiotė.
<...>
Paspaudžiu durų skambutį ir atsiremiu į sieną, kadangi nebesugebu pastovėti. Neužilgo atsidaro durys ir pamatau apsimiegojusį merginos veidą
-Niall, ką čia veiki?- pasitrina akis ir pasitraukia nuo praėjimo, kad galėčiau įeiti
-Kvietei,- stengiuosi išsilaikyti ant kojų, tačiau sekasi sunkiai todėl ji mane prilaiko ir nuveda iki savo kambario
-Dabar keturios ryto, tau pasisekė, kad mano tėvų nėra,- ji atsisėda ant lovos krašto, o aš lieku stovėti prieš ją
-Jų nėra?- apsilaižau lūpas ir imu artėti jos link, vaizdas truputį liejasi, bet nesijaučiu apgirtęs tiek, kad negalėčiau jos išdulkinti
-Baik, Niall,- ji ima muistytis kai mano rankos liečia jos kūną
-Tylėk,- užsimoju ir tvoju jai per veidą. O tuomet jaučiu kaip jėgos mane apleidžia ir sukrentu jos lovoje, dar prieš tai įžvelgdamas beprotybę jos akyse.