Rape me

1.11:Tu pavydi?

***Prisiminimai***

Pažvelgiu į laikrodį ir spusteliu skambutį. Po septynių. Vėluoju, nors tiesą pasakius man tai nelabai rūpi. Duris atidaro vidutinio amžiaus moteris, iš visko sprendžiu, kad tai jos mama kadangi ši moteris tikrai panaši į Kim
-Labas vakaras, aš atėjau pas Kim dėl namų darbų,- maloniai nusišypsau, o moteris paskubomis ileidžia mane į namo vidų
-Labas, ji savo kambaryje. Laiptais į viršų, į kairę iki galo, jos kambario durys paskutinės,- paaiškina vaizdžiai mosuodama rankomis. Norėjau sakyti, kad žinau kur jos kambarys. Bet galbūt nutylėsiu tai jog jau esu čia buvęs
-Gerai. Dėkui,- nusimaunu batus ir pajudu link Kim kambario. Nesibeldęs įeinu į kambarį. Ji guli savo lovoje ir spokso į televizorių
-Labas,- turbūt kiek per daug garsiai pasakau, kadangi ji krūpteli
-Oh, čia tu,- pavarto akis ir toliau guli nekreipdama dėmesio į mane
-Neatrodai patenkinta mane matydama,- sudrėkinu lūpas jas apsilaižydamas
-Turbūt todėl, kad nenoriu tavęs matyti,- nudegina mane savo piktu žvilgsniu, o tuomet ir vėl nusisuka į televizorių
-Ej, mažute, ko tokia pikta?- bandau kažkaip pralaužti ledus, tačiau akivaizdu jog ji tikrai pyksta. Jai dar nespėjus nieko atsakyti į kambarį įeina jos mama
-Ar nieko nereikia? Galbūt norit arbatos ar sausainių?- maloniai pasiteirauja ir žiūri tai į ją, tai į mane
-Ne. Mums nieko nereikia,- burbteli net nepakėlus akių nuo televizoriaus ekrano
-Jeigu kažko prireiks aš būsiu apačioje,- tarsteli ir išeina uždarydama duris. Na, manau, kad vaikinai nėra dažni svečiai šiuose namuose. Dar pastoviu kelias minutes, o tada išsidrėbiu lovoje šalia Kim
-Aš tau neleidau atsigulti,- bando mane išstumti, tačiau ji pernelyg silpna
-Dar ilgai pyksi? Negali tiesiog visko pamiršti?- pavartau akis ir žiūriu į ją kol ji bando daryti viską, kad tik nepažiūrėti į mane
-Kaip su Samantha?- sušnypščia
-Nejaugi tu pavydi?- kilsteliu antakį ir nusijuokiu
-Ne, šiaip tik klausiu. Viskas juk gerai. Tu išdulkini mane, o tuomet nubėgi pas ją,- matau kaip jos kumščiai bala nuo per didelio spaudimo
-Nedramatizuok.
-Kvailys,- bandau paimti jos ranką, tačiau ji atsitraukia
-Klausyk, aš tada padariau klaidą, bet kaip matai bandau ją ištaisyti,- melas. Bet juk negalii sakyti, kad noriu ją išdulkinti ją visuose šio namo kampuose
-O Samantha?- atsisuka į mane ir stebi mano akis
-Jeigu nori galiu, kad ir dabar pat ją palikti,- burbteliu. Iš tiesų tai Samantha jau pabodo
-Ar tu ir vėl meluoji?- ji surauke savo nosytę, nusijuokiu dėl to
-Ne,- papurtau galvą
-Tuomet gerai,- linkteli galva. Matau kaip jos akys blizga žiūrint į mane. Prisislentu arčiau jos ir sujungiu mūsų lūpas. Ji visiškai nesipriešina. Eh, mergyt, tu visai nepasimokei.